LT EN
Sausio 23 d., KETVIRTADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Ar bėgiodami Vilniaus gatvėmis greičiau numirsime?

2014 11 20

Kosulys, sudirginta nosies ir gerklės gleivinė, greitai kimbančios peršalimo ir kitokios ligos, būdingos nusilpus imuninei sistemai – nebūtinai atvėsusio oro pasekmė. Tai – nedidelė dalis negalavimų simptomų, kurie gali būti susiję su aplinką užtvindžiusiomis kietosiomis dalelėmis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tarša kietosiomis dalelėmis turi įtakos kvėpavimo takų, tai pat širdies ir kraujagyslių ligų sergamumui.

Trumpina gyvenimą

Kietosios dalelės ir pažemio ozonas šiuo metu laikomi dviem didžiausią poveikį žmonių sveikatai darančiais teršalais. Mokslininkų skaičiavimais, smulkios kietosios dalelės ore tikėtiną gyvenimo trukmę ES sumažina daugiau nei aštuoniais mėnesiais, o labiausiai užterštose vietose ir regionuose – daugiau nei dvejais metais.

Oro užterštumo poveikis žmonių sveikatai pasireiškia plaučių funkcijų sutrikdymais, respiracinėmis ligomis, imuninės sistemos susilpnėjimu ir kt. Dažniausi yra kvėpavimo sistemos pažeidimai.

Ilgalaikio ir maksimalaus šių teršalų poveikio padariniai gali būti įvairūs – pradedant kvėpavimo takų pažeidimu ir baigiant ankstyva mirtimi. Pastaraisiais metais iki 40 proc. miesto gyventojų yra veikiami stambių kietųjų dalelių, kurių koncentracijos viršija Europos Sąjungos (ES) nustatytą leistiną normą. Iki 50 proc. gyventojų gyvena miesto zonose, kur ozono lygis viršija ES tikslinę vertę.

ITIN UŽTERŠTAS VILNIAUS SENAMIESTIS

Kietosios dalelės atakuoja daugelį didžiųjų Europos miestų, tapdamos rimta problema. Per pastaruosius dešimtmečius Europoje gerokai sumažėjo daugelio į orą išmetamų teršalų kiekiai, oro kokybė regione pagerėjo. Tačiau oro teršalų koncentracijos daugelyje didžiųjų miestų vis dar per didelės.

Lapkričio smogas Vilniuje – ženklas, kad mūsų šalies sostinės ši bėda irgi neaplenkia. Įvertinę Vilniaus aplinkos informacinėje svetainėje skelbiamus oro taršos žemėlapius, galime suprasti, kuo rizikuojame neatsakingai mėgaudamiesi gerą vardą pelniusiais pasivaikščiojimais ar bėgiodami – darydami tai, iš ko paprastai tikimasi vien tik sveikatos. Ypač pavojingas gali būti daugelio pamėgtas Vilniaus senamiestis: jis žemėlapyje pažymėtas kaip viena didžiausių oro taršų sostinėje.

Bėgioti Vilniaus gatvėmis, anot VUL Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojos, medicinos daktarės doc. Audros Blažienė, tikrai nėra labai sveika: pilna automobilių, kurie teršia orą išmetamosiomis dujomis, ore nemažai didelių kietųjų dalelių. Tačiau Vilnius, anot gydytojos, yra geras tuo, kad jis – palyginti žalias miestas. „Galima atrasti vietų, kur pabėgioti gamtoje. Tai yra Vilniaus parkai, žaliosios zonos, apylinkės, miškai“, – sakė A. Blažienė.

DVIRATININKAMS PATARIA DĖVĖTI KAUKES

Anot gydytojos, bėgiodamas gatvėmis sau sveikatos vargiai pridėsi, ypač jeigu mieste dar ir smogas: mūsų žmonės nepratę, tuo tarpu japonai seniai įpratę nuo tokių dalykų gintis kaukėmis. Gydytoja kvietė dviratininkus imti pavyzdį ir iš tų vis dar pavienių kelionių dviračiais mėgėjų, kurie važiuodami gatvėmis dėvi specialias kaukes.

„Jie daro teisingai. Nes prie judrios sankryžos pastovėjusiam jautriam žmogui gali atsirasti kosulys, o sergantis astma gali pajusti ir dusulį“, – sakė gydytoja. Gydytoja vardijo ir pagrindinius kvėpavimo takų sudirginimo simptomus: ima niežėti nosį, imama čiaudėti, kosėti, padidėja kvėpavimo išskyrų.

Langus į gatvę medicinos daktarė patarė geriau laikyti uždarytus, o į patalpas patenkančias dulkes patartina valyti dažniau. Pasivaikščioti geriau jau ne gatvėmis, o gamtoje. Einant pėsčiomis į darbą, pasirinkti maršrutą, kur nereikėtų ilgai stovėti prie sankryžų. Gyvenant užterštame miesto rajone, vertėtų pagalvoti apie tankų orlaidės tinklelį.

„Oro tarša neabejotinai turi įtakos sergamumui. Jeigu yra pažeidžiama kvėpavimo takų gleivinė, tai ir bet koks virusas lengviau prasiskverbs, ir bakterijos turės žymiai geresnes sąlygas daugintis“, – perspėjo docentė.

GRESIA ALERGIJOS IR NET VĖŽYS

Nuolat kvėpuojant užterštu oru, gresia lėtinis bronchitas, galbūt netgi besivystanti lėtinė plaučių obstrukcinė liga – panašiai, kaip tai gresia ir rūkantiems asmenims, kurie įkvepia nemažai anglies dioksido ir monoksido. Gresia ir įvairios lėtinės slogos, paūmėja ir padažnėja alerginės ligos – pažeidus gleivinę organizmas tampa jautresnis alergenams, įskaitant ir žiedadulkes – alergenui lengviau prasiskverbti į gilesnius audinius. Sveika gleivinė tuo tarpu apsaugo, nes dažniausia žmogaus organizmas turi galimybių apsivalyti pats.

„Galų gale, kai nuolat sergama bronchitais ir gleivinė nuolat dirginama, gali greičiau vystytis ir kvėpavimo takų vėžiniai susirgimai“, – aiškino medikė. Ji taip pat priminė, kad kietosios dalelės ore turi savybę prisijungti chemiškai aktyvias daleles, ir tai dar labiau padidina pavojų sveikatai.

Jeigu kurie nors didžiųjų miestų gyventojai abejoja taršos žemėlapių duomenimis ar netiki savo akimis pamatę keistą rūką, gydytoja pataria tiesiog padėti ant palangės baltą popieriaus lapą – ant jo nusės dulkių sluoksnis ir tada jie galės įsitikinti savo akimis. Arba tiesiog tegul žmonės įvertina, kaip dažnai jiems tenka plauti langus.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.