LT EN
Liepos 23 d., ANTRADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Baltijos šalių onkologai: panašios problemos ir galimybės

2014 10 14

Į Vilniuje vykusį VI Baltijos šalių onkologų kongresą „Multidisciplininis požiūris į vėžio problemą“ iš Latvijos ir Estijos atvykę medikai pozityviai įvertino lietuvių siekius. Pagrindinis jų – per ateinančius penkerius metus imtis aktyvių veiksmų ir pagerinti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymą. Kongreso dalyviai pastebėjo, jog visose trijose Baltijos šalyse tendencijos išlieka tos pačios – vėžio atvejų kasmet nustatoma nemažai, mirtingumas nuo onkologinių ligų išlieka gana didelis.

„Mes, Lietuvos onkologai, ir mūsų Baltijos kolegos, žvelgdami į onkologinę situaciją Lietuvoje ir į geriausią politinį sprendimą – įsteigtą Nacionalinį vėžio institutą, tikimės, jog per artimiausius penkerius metus galėsime ženkliai pagerinti onkologinių ligų gydymo kokybę ir onkologinių ligonių išgyvenamumą Lietuvoje“, – pažymėjo Nacionalinio vėžio instituto (NVI) direktorius prof. Narimantas Evaldas Samalavičius.

PACIENTO GYDYMUI – GAUSI SPECIALISTŲ KOMANDA
Pasak profesoriaus, kongresas pavadintas „Multidisciplininis požiūris į vėžio ligą“ siekiant atspindėti svarbiausią šiuolaikinį onkologinio ligonio gydymo principą.

Per du dešimtmečius tiek Baltijos šalyse, tiek visame pasaulyje iš esmės pasikeitė požiūris į onkologines ligas ir į jų gydymą. Baltijos šalių onkologai neabejoja, kad onkologinio ligonio teisingo gydymo pradžia įmanoma tik tada, kai susirenka visi onkologinį ligonį gydantys specialistai, vadinamoji multidisciplininė komanda – radiologas,  patologas, chirurgas, radioterapeutas, chemoterapeutas, genetikas – ir kiekvienam pacientui individualiai numato gydymo planą.

BALTIJOS ŠALYSE – PANAŠIOS PROBLEMOS
Konferencijoje dalyvavusi Rygos universitetinės ligoninės Vėžio centro vyriausioji gydytoja prof. Dace Baltina pastebėjo, kad trys Baltijos šalys artimos ne tik istorine praeitimi ir ekonomine padėtimi. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje panašios problemos pastebimos ir onkologinių ligų gydymo srityje: nepakankamas finansavimas, glaudesnio specialistų bendradarbiavimo trūkumas.
Pasak prof. D. Baltinos, Latvijoje pagrindinė problema yra ta,  kad nėra koordinuojančio centro. „Tiesa, jis buvo, tačiau mums, kitaip nei lietuviams, nepavyko jo išsaugoti, – sakė profesorė. – Nekoordinuojama onkologinių paslaugų sistema, išsiskaidymas. Dažniausiai kiekviena ligoninė nori gydyti  onkologinius ligoninius. Kodėl? Kad ir kaip būtų skaudu pripažinti, tai brangus gydymas ir ligoninių vadovai labai suinteresuoti tokias paslaugas teikti dėl skiriamo finansavimo.“

Apie Estijoje pastebimas problemas renginyje kalbėjo Estijos vėžio centro vyriausiasis gydytojas prof. Idrek Oro. „Estijoje gyvena 1,3 milijonai gyventojų, kasmet naujų onkologinių ligų diagnozuojama apie septynis tūkstančius, – sakė prof. Idrek Oro. – Tai susiję ir su gerėjančia diagnostika, kuriai pastaruosius kelerius metus buvo skiriamas itin didelis dėmesys. Prieš kelerius metus įsteigtas ir Vėžio registras, kuris ypač svarbus kalbant apie onkologinių ligų gydymą.“

LIGONIŲ MIRŠTAMUMO RODIKLIAI ESTIJOJE NEKINTA
Prof. I. Oro konferencijoje sakė, jog  kartais sulaukiama priekaištų, kad Estijoje, nepaisant visų investicijų, mirštamumo rodikliai jau kelerius metus lieka iš esmės stabilūs.

„Mano nuomone, tai jau yra geros tendencijos, tai rodo, kad išnaudojame visas diagnostikos galimybes, – sakė profesorius. – Onkologinių ligonių gydymo galimybės Lietuvoje ir Estijoje yra panašios.  Estijoje šiuo metu geresnės diagnostikos galimybės, tačiau lietuviai turi Nacionalinį onkologijos institutą. Mes, deja, šioje vietoje atsiliekame. Bet viliuosi, kad artimiausiu metu paseksime lietuvių pavyzdžiu ir kito kongreso metu galėsime pristatyti Estijos Nacionalinį vėžio institutą.“

KONFERENCIJOS METU – UNIKALI PROCEDŪRA
VI Baltijos onkologų kongreso pirmąją dieną  Nacionaliniame vėžio institute organizuotos  praktinės konferencijos metu pirmą kartą Lietuvoje atlikta unikali laparoskopinė inkstų naviko krioabliacija. Atliekant operaciją talkino kolegos iš Estijos P. Baum ir L. Kikk, prof. M. Jievaltas iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto.

Pirmą kartą drauge su medikais VI Baltijos onkologų kongrese susitiko Lietuvos, Estijos ir Švedijos pacientų organizacijų atstovai, kurių nuomonė tobulinant onkologinės pagalbos sistemą yra labai svarbi. Atvyko Europos storosios žarnos vėžiu sergančiųjų pacientų organizacijos viceprezidentė. Ši organizacija yra itin veikli.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.