LT EN
Sausio 16 d., ANTRADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Dirbtinis intelektas skaitmeninėje patologijoje - vyksta tektoninis lūžis

2017 12 14

Dirbtinis intelektas sparčiai skinasi kelią visose gyvenimo srityse, – ne išimtis ir medicinos sektorius. Naujausių tyrimų duomenimis, net 67 procentai organizacijų mano, jog dirbtinis intelektas (DI) gali pakeisti sveikatos apsaugos sistemą. 41 proc. respondentų, pagrindiniu DI panaudojimo varikliu nurodo didelės apimties klinikinių, statistinių, finansinių duomenų analitikos poreikį. Didžioji dauguma apklaustų sveikatos paslaugų teikėjų teigia, kad yra pasiruošusios išnaudoti dirbtinio intelekto galimybėmis per artimiausius dvejus metus.

Audinių patologijos tyrimai – viena tų sričių, kurioje pastaruoju metu vyksta reikšminga skaitmeninė transformacija. Skaitmenizavimo procesas patologijoje prasidėjo bene prieš dešimtmetį, mikroskopinius vaizdus pradėjus skenuoti aukštos skiriamosios gebos įranga. Esminio skirtumo vertinant audinio ląsteles per mikroskopą ar diagnozuojant skenuotą jų vaizdą nėra. Pirmieji privalumai – nuotolinių konsultacijų galimybė sudėtingais atvejais, greitesnė mėginių peržiūra, paprastesnis archyvavimas, jų pasiekiamumas esant pakartotinos peržiūros poreikiui.

Tačiau esminiai pokyčiai vyksta ėmus giliau analizuoti skaitmeninius vaizdus. Kognityviniais skaičiavimais ir giliu mokymusi pagrįsti algoritmai, leidžia pagreitinti biožymenų nustatymą, išsamiau atlikti kiekybinius jų matavimus bei erdvinį pasiskirstymą audinyje. Pastaruosius dvejus metus mokslininkai dirba histologinių vaizdų analizei pasitelkdami ir dirbtinį intelektą. Automatizuotos, pačios save apmokančios sistemos, įvertina milžiniškus vaizdų duomenis, juos identifikuoja, klasifikuoja, nustato ir kiekybiškai įvertina „nematomus biožymenis“  ir pateikia išvadas. Nėra siekiama, kad kompiuteris pakeistų gydytojo patologo darbą, jis ir toliau formuluos integruotą patologijos diagnozę, tačiau ženkliai praturtintą nauja kliniškai reikšminga informacija.

2018 m. gegužės 29 – birželio 1 dienomis Helsinkyje vyksiančio 14-tojo Europos skaitmeninės patologijos kongreso organizatorius prof. Johan Lundin  teigia, kad dirbtinis intelektas skaitmeninėje patologijoje bus pagrindinė tema. Renginio iššūkis suburti mokslininkus – algoritmų kūrėjus ir jų naudotojus – gydytojus patologus tikslingam bendram darbui. Tokią misiją sau kelia ir pernai susikūrusi Europos skaitmeninės ir integruotos patologijos draugija. Jos iždininkas prof. Arvydas Laurinavičius teigia, kad Lietuvos mokslininkai sėkmingai eina skaitmeninės patologijos keliu, dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose projektuose, publikacijos cituojamos pasaulyje. Valstybinis patologijos centras, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų filialas, kartu su partneriais 2010 metais organizavo Europos skaitmeninės patologijos kongresą Vilniuje.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.