LT EN
Sausio 17 d., ANTRADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Dr. J. Rascon: su pažanga suspėti sunku, bet įmanoma

2016 11 14
img_4151

Vaikų ligoninės Vaikų onkohematologijos centro vadovė dr. Jelena Rascon centre dirba jau beveik dvidešimt metų ir džiaugiasi, kad galėjo matyti pažangą, apie kurią karjeros pradžioje nė negalėjo pasvajoti. Pasekusi savo tėčio, vaikų onkohematologo Aleksandro Savino pėdomis, gydytoja teigia, kad labiausiai džiaugiasi centre nuo pat įkūrimo vyravusia draugiška atmosfera, palaikymu ir profesionalumu.

Kadangi dr. J. Rascon tėtis buvo gydytojas, o mama – kompozitorė, vaikystėje mergaitė svajojo apie vieną iš  dviejų profesijų  – muzikantės arba vaikų gydytojos. „Kadangi pati mama tikino mane, kad muzika tėra hobis, o ne profesija, pasirinkau tęsti tėčio darbus. Jis visuomet man buvo pavyzdys, įkvėpėjas, patarėjas. Niekada nedvejojau, kad būsiu vaikų gydytoja – norėjosi prisidėti prie to, kad kuo mažiau vaikų sirgtų, padėti mažiesiems pacientams jaustis kuo geriau net pačiomis blogiausiomis akimirkomis“, – sako dr. J. Rascon.

Dr. J. Rascon vadovaujamame skyriuje, kuriame gydomi onkologinėmis ligomis sergantys vaikai, netrūksta skaudžių, sudėtingų ir skausmingų akimirkų, tačiau gydytoja teigia, kad tinkamas specialistų darbas ne tik vaikams, bet ir jų tėvams, gydytojų komandai gali padėti lengviau išgyventi ribines situacijas.

„Džiaugiuosi, kad skyriuje dirba patyrę ir profesionalūs specialistai – ne tik išmanantys gydymą, bet ir palaikantys psichologiškai. Psichoemocinę pagalbą teikia skyriuje dirbantis psichologas, socialinis darbuotojas, su vaikais žaidžia auklėtoja. Tai – vien tik skyriaus personalas. O juk į pagalbą ateina ir nevyriausybinės organizacijos su savo iniciatyvomis“ , – vardija dr. J. Rascon.

Kad pasveiktų kiekvienas

Dr. J. Rascon džiaugiasi, kad skyriuje, kuris šiemet atšventė 35 metų jubiliejų, vis daugiau vilties ir galimybių pasveikti. Šiuo metu pasveiksta 80 proc. sunkią diagnozę išgirdusių pacientų. Gydytoja  tiki medicinos pažanga ir tikisi, kad ateis laikas, kai pasveiks kiekvienas mažasis pacientas.

„Tarp artimiausių siekių – nauja ligoninė su erdvesnėmis, jaukesnėmis ir patogesnėmis patalpomis. Šiam pastatui jau daugiau nei 30 metų, sunku į mažas palatas sutalpinti du pacientus ir dar du slaugančius asmenis. Tikimės netolimoje ateityje persikelti į patalpas, kuriose būtų patogiau ir jaukiau“ , – sako dr. J Rascon.

Tolimesnės ateities svajonės taip pat susijusios su mažaisiais pacientais. „Kadangi mačiau pažangą, kai pamažu, bet užtikrintai kilo pacientų pasveikimo galimybės, tikiu, kad ateityje gydymas bus dar labiau individualizuotas ir dar efektyvesnis. Tad greta kasdienių darbų didelę dalį laisvalaikio skiriu tobulėjimui, moksliniam darbui“, – sako gydytoja, pridurdama, kad yra kiek apmaudu, jog Lietuvoje, priešingai nei Vakarų ir Skandinavijos šalyse, į kurias lygiuojamės, gydytojų moksliniam darbui nėra skiriama laiko. „Tenka aukoti laisvalaikį, atimti laiką iš šeimos, kad neatsiliktume, kad ir toliau būtume lygiaverčiai partneriai ir netgi pavyzdys kolegoms iš užsienio“, – apgailestauja dr. J. Rascon.

Laisvalaikis – keliaujant po Lietuvą

Gydytoja sako, kad sugrįžusi namo niekuo nesiskiria nuo statistinės Lietuvos moters – čia jos dėmesio laukia vyras, trys mokyklinio amžiaus vaikai ir įprasti buities darbai. Trumpomis laisvalaikio akimirkomis gydytoja mėgsta pasivaikščioti ir „pravėdinti galvą“, skaityti istorinius romanus, kartu su šeima keliauti po Lietuvą. Vasarą visa šeima keliauja į Ispaniją aplankyti ten gyvenančių senelių ir kitų giminaičių iš vyro pusės. Nepamiršta dr. J. Rascon ir fortepijono, kuriuo grojo mokydamasi B. Dvariono muzikos mokykloje. „Norėtųsi instrumentui skirti daugiau laiko, tačiau džiaugiuosi ir tuo, kad retkarčiais tenka pagroti su vaikais renginių mokykloje metu“, – sako gydytoja, kurios vis trys vaikai taip pat lanko muzikos mokyklą. Kai jiems ateis laikas rinktis profesiją, gydytoja sako nė vieno nespausianti ir leisianti pasirinkti patiems.

Dr. J. Rascon pripažįsta, jog suderinti darbą ir šeimą yra sudėtinga, tačiau neabejoja, kad tai sunku padaryti ne tik medikams, bet ir kitiems. „Džiaugiuosi savo profesija ir jaučiuosi dirbanti prasmingą darbą. Karjeros pradžioje esu mėginusi dirbti ir kitus darbus, tačiau greitai supratau, kad nuo pašaukimo nepabėgsiu ir darau tai, kas, mano galva, yra vertinga ir reikalinga“, – sako Dr. J. Rascon.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.