LT EN
Spalio 22 d., PIRMADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Drąsaus gydytojo nuopelnas – saugesnė ir malonesnė procedūra

2018 07 19

Gyd. Giedrius Volbekas

Šių metų Santaros klinikų kolektyvas Metų inovatoriumi nominavo Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo centro gydytoją anesteziologą reanimatologą Giedrių Volbeką. Medikas neslėpė, kad jis labiausiai didžiuojasi pirmasis įdiegęs pažangesnį nuskausminimo metodą – šiam žingsniui prireikė drąsos ir užsispyrimo.

Pirmas pradėjo naudoti echoskopą

Apie tai, kokių savybių darbe prireikė ligoninės Metų inovatoriui, buvo išsakyta ir kolektyvo nominacijoje. G. Volbekas buvo įvertintas „už drąsą metant iššūkį nusistovėjusioms nuostatoms, atkaklumą tobulėjant, norą, kad tobulėtų kiti. Už idėjų veržlumą, ryžtą imantis naujų iniciatyvų, troškimą keistis ir perduoti tai ateinančiai kartai. Už nepailstamą norą matyti progresuojančią visuomenę.“

„Mes, anesteziologai,  galime nuskausminti ne visą kūną, o tik ranką ar koją. Tai daugelį metų darydavome senoviškai – su stimuliatoriumi surasdavome nervą ir ten adatėle suleisdavome vaistų. Tai būdavo norma. Maždaug prieš ketverius metus šiai procedūrai pradėjau naudoti echoskopą, kuriuo galima pamatyti nervą ir suleisti vaistų – nebereikia stimuliatoriaus. Nors iš pradžių tai užtrunka, tačiau šis nuskausminimo būdas ligoniui  yra žymiai saugesnis ir malonesnis. Be to, naudojant echoskopą, atsirado galimybė atlikti  ir gana naujus, net užsienyje ne visur taikomus-pilvo sienos blokus. Tai  atvėrė galimybes geriau nuskausminti pacientus po abdominalinių, dažnai labai skausmingų, operacijų. Šiuos metodus taiko daugybė anesteziologų Vakarų Europoje ir JAV. Tik pas mus tai kažkodėl labai ilgai keliavo ir vis neateidavo“, – „Santaros žinioms“ pasakojo gydytojas.

Dabar Santaros klinikose echoskopą regioninio nuskausminimo procedūros metu naudoja ir kiti ligoninės anesteziologai.Vis dėlto kažkam reikėjo būti pirmam, ir toks žmogus buvo G. Volbekas.

Ne visi skuba keistis

Santaros klinikose Metų inovatoriumi nominuotas gydytojas dirba jau 12 metų. Baigęs rezidentūrą Lazdynų greitosios pagalbos ligoninėje, kurį laiką ten ir dirbo. Po to pusantrų metų dirbo Didžiojoje Britanijoje, o grįžęs į Lietuvą savo darbo vietą surado Santaros klinikose.

Medicinoje, anot jo, nemažai inercijos, sustabarėjusių nuostatų, kurias kartais gana sunku išjudinti. Daugybė dalykų, kuriuos po truputėlį galėtume pakeisti, ligoninėse dažnai vertinami: „Turi būti taip, o ne kitaip“.

„Šią nuostatą neretai palaiko ir vadovybė – ne tik nesidžiaugiama ar nesudaromos sąlygos naujovei įdiegti, bet netgi kuriamos kliūtys. Jei nori ką pakeisti, prireikia drąsos, žinių, užsispyrimo. Kartais netgi nusvyra rankos. Deja, tai vyksta ir mokslo šventove laikomoje ligoninėje“, – atvirai kalbėjo gydytojas.

Bėgo nuo rutinos

Norėdamas būti tikras dėl to, ką daro,anesteziologas reanimatologas vyko į kursus, daug skaitė apie šį regioninio nuskausminimo metodą. Savo užsidegimą G. Volbekas aiškina bėgimu nuo rutinos: eini į darbą, tačiau niekas nebeuždega, nebeįkvepia. Jam regioninis nuskausminimas, naudojant echoskopą, buvo tai, kas verčia mąstyti, domėtis, iš naujo atrasti anatomiją ir mediciną.

„Man tai įdomu iki šiol – patinka dirbti pačiam ir mokyti studentus ar savo kolegas. Regioninė anestezija man buvo įdomi visada, o dabar, kai tai gali daryti padedant ultragarsui, kai gali matyti, ką darai, man tai yra svarbiausia susidomėjimo sritis. Anksčiau turėdavai atspėti, kur tas nervas, o dabar spėlioti nebereikia“, – aiškino G. Volbekas ir pridūrė, kad be galo apmaudu, jog  echoskopai, kurie naudojami  šiam tikslui  Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo centre, nėra tam pritaikyti. Geriausias skyriaus echoskopas yra paveldėtas iš Skausmo klinikos kaip netinkamas naudoti dėl prastos vaizdo kokybės.  Tinkamos įrangos laukiama jau penkerius metus, gali būti, kad teks laukti ir kita tiek…

Pusantrų metų dirbo Anglijoje

Didžiausias profesinis iššūkis per visą profesinę praktiką G. Volbekui buvo, kai jis išvyko dirbti į Angliją. „Apsivertė visas supratimas apie ligoninę, apie tai, ko mus mokė universitete“, – sakė gydytojas.

Nors techniškai jis jautėsi stiprus anesteziologas, tačiau visa kita – kaip bendraujama su ligoniu, kokiomis aplinkybėmis tai vyksta, jam buvo didelis sukrėtimas. „Būna žmonių, kurie išvažiuoja ir palūžta, nes tenka pakeisti savo mąstymą, požiūrį į ligonį ir savo darbą. Džiaugiuosi, kad nepalūžau“, – prisipažino gydytojas.

Pusantrų metų Anglijoje dirbęs medikas iki šios dienos keliauja du ar tris kartus per metus padirbėti į tą pačią ligoninę. Jam smagu, kad kolegos užsienyje jį kviečia, sakydami, kad jis būtų laukiamas ir kaip nuolat dirbantis anesteziologas. „Lazdynų ligoninėje buvo labai stipri regioninė anestezija, o Anglijos ligoninėje tai nebuvo pati stipriausia sritis. Pas mane mokytis ateidavo netgi patyrę anesteziologai. Tai, žinoma, buvo džiugu, tačiau teko išgyventi viską palikus Lietuvoje“, – prisiminė gydytojas.

Išvykti iš Lietuvos mediką paskatino nepavydėtina finansinė padėtis. Tuomet jo uždarbis tesiekė 600 litų, jis važinėjo su sulūžusiu, vandeniui pralaidžiu „Golfu“, nuomavo butą kiaurais langais žaviame Naujininkų rajone.Anesteziologas suprato, kad jei nieko nekeis, bus pasmerktas skurdui ir gyvenime niekonepasieks.

Tobulėjimo kelias – per klaidas

Žvelgdamas atgal, savo profesinėje veikloje G. Volbekas dažniausiai prisimena klaidas ir nesėkmes. „Neatsimeni nieko, kas gerai baigėsi – atsimeni visas komplikacijas. Tai yra kapitalas, iš kurio mokaisi, tobulėji. Mano mokytojai sakydavo: dieną, kai imi manyti, kad esi labai geras gydytojas, puikus anesteziologas ar panašiai, – gausi per kuprą. Užriesi nosį – gyvenimas tave pamokys“, – aiškino medikas.

Didžiausią pasitenkinimą jam teikia, kai sunkumų patiriantys kolegos kviečiasi jį į pagalbą. „Malonu, kai matai, kad gali padėti, kad tavo įgūdžiai yra geri ir dėl to gali ištraukti kolegą iš sunkios padėties“, – sakė G. Volbekas. Jis iki šiol prisimena, kaip vienam iš senų kolegų niekaip nepavyko intubuoti ligonio (šios procedūros metu užmigdomam ligoniui į trachėją įvedamas vamzdelis, kuris sujungiamas su ligonio kvėpavimą palaikančiu aparatu), ir kaip jis, panaudojęs kitas jam žinomas priemones, pagelbėjęs šioje grėsmingoje situacijoje. Šalia stovintys kolegos jam už greitą ir tikslų veiksmą net paplojo.

Gydytojui taip pat malonu, kad praėjusiais metais Santaros klinikose jam pavyko surengti regioninės anestezijos kursusrezidentams. „Prieš trejus metus buvau kursuose Kembridže, ir man labai patiko, kaip ten tokie kursai vyksta. Mūsų rezidentai tokios galimybės iki šiol neturėjo. Todėl labai smagu, kad galėjau kartą per mėnesį tokius kursus surengti ir kad rezidentai patys to norėjo, prašė – padarėme tai, ką turi Kembridžo ir kitos Vakarų ligoninės“, – džiaugėsi G. Volbekas.

Metų inovatoriaus nominaciją pelniusio mediko palinkėjimas kolegoms – niekada nenustoti tobulėti. Gi pacientams jis linkėtų truputėlį labiau pasitikėti savo gydytojais, nes, anot G. Volbeko, nė vienas gydytojas nesistengs pakenkti pacientui.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.