LT EN
Sausio 23 d., KETVIRTADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Europos universitete paruoštų medikų Lietuvoje jėga nesulaikysi

2014 11 26

Lapkričio 24-oji – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto įkūrimo diena. Šį pirmadienį fakultetui sukako 233 metai. Medicinos fakulteto įkūrimo data laikoma 1781 metų lapkričio 24 diena, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiosios mokyklos rektorius Martynas Počobutas, sakydamas mokslo metų pradžios kalbą, paskelbė įkuriąs Medicinos skyrių.

Kalbėdamas apie plačią Medicinos fakulteto veiklą, jo dekanas, prof. dr. Algirdas Utkus sakė, kad šiais laikais nebederėtų tokių mokslo įstaigų, kaip Vilniaus universitetas, laikyti vien siauriems vietos poreikiams skirtomis įstaigomis.

UNIVERSITETAS – NE KAIMO POREIKIAMS TENKINTI

Ką Medicinos fakulteto vadovas mano apie jaunų, perspektyvių universiteto paruoštų medikų emigraciją? Nors šalies provincijoje gydytojų trūksta vis labiau, šie vis dažniau savo ateitį sieja su darbu užsienyje.

„Aišku, yra skaudu, kad jauni žmonės išvažiuoja. Tačiau tai yra šių dienų pasaulio realybė. Negali žmogaus sulaikyti prievarta, neleisti jam išvažiuoti. Kai kada, žinoma, sakoma, kad tokie žmonės yra paruošti už mokesčių mokėtojų pinigus. Taip, tai yra tiesa, ir dėl to negerai, kad tokie žmonės išvyksta. Tačiau reikia prisiminti, kad mes gyvename bendroje Europos erdvėje. Patys savo noru čia atsidūrėme, niekas mūsų ten varu nevarė“, – kalbėjo dekanas.

Pasak dekano, gyvenant Europos Sąjungoje, reikėtų priimti tas žaidimo taisykles, kurios yra Europos Sąjungoje. „Specialistus rengiantis universitetas turi suprasti, kad jis nėra koks nors lokalus, vieno kaimo poreikiams skirtas universitetas. Tokia mokslo įstaiga turėtų suvokti save kaip Europoje esantį universitetą, rengianti specialistus, kurie gali savo žinias panaudoti bet kur“, – sakė prof. A. Utkus.

MEDICINĄ STUDIJUOJA ĮVAIRIŲ ŠALIŲ STUDENTAI

Norint sulaikyti jaunus medikus, kad jie neišvyktų iš Lietuvos, anot prof. A. Utkaus, reikėtų ne prievartos, o kitų svertų, kurie padėtų šiuos žmones sulaikyti.

Lygiai taip pat, kaip Europos universitetai atviri mūsų studentams, taip pat ir Vilniaus universitete studijuoja nemažai užsieniečių. Medicinos fakultetas – ne išimtis.

„Šiemet fakultete mes priėmėme gana daug studentų iš užsienio – 42 į medicinos studijų programas ir 8 į odontologijos programą. Tai iš įvairių šalių atvykę studentai, o šiemet daugiausia jų yra iš Vokietijos“, – sakė Medicinos fakulteto dekanas.

Vokietijoje, anot prof. A. Utkaus, patekti į medicinos studijas nėra paprasta – vietų skaičius yra ribotas. Be abejo, į šias vietas patenka patys geriausi. Tiems, kurie turi truputį žemesnius balus, reikėtų laukti keletą metų, kol jie galėtų pradėti medicinos studijas. Dėl to Vokietijos piliečiai renkasi studijas kitose šalyse: važiuoja į Lietuvą, Čekiją ar Vengriją, dalis jų pasirenka studijas Rygoje.

„Jie renkasi studijuoti ten, kur studijų kokybė gera, taip pat žinodami, kad baigę studijas grįš ir dirbs Vokietijoje“, – pasakojo dekanas.

MOKOSI LIETUVIŲ KALBOS

Užsieniečiai į Vilniaus universiteto medicinos fakultetą papuola atskira priėmimo tvarka. Fakulteto vadovybė siekia, kad į studijas patektų žmonės, kurie realiai gebėtų mokytis, nes studijos yra sunkios. „Labai džiaugiamės šių metų studentais iš užsienio. Jie yra tikrai labai gerai pasiruošę“, – tvirtino prof. A. Utkus.

„Tikėtina, kad rezidentūroje čia jie neliks. Pas mus jie gauna bazinį išsilavinimą, kuris pripažįstamas Europoje ir Vokietijoje. Kadangi studijos vyksta anglų kalba, didelio kalbos barjero jie irgi nepajunta. Studijuodami užsieniečiai mokosi ir lietuvių kalbos. Nes vėliau, kai prasideda praktikos darbai ir tenka padirbėti ligoninėse, bendrauti su pacientais, reikia, kad užsieniečiai su jais susikalbėtų valstybine kalba. Juk tik nedaugelis mūsų pacientų gali suprasti ir kalbėti angliškai“, – pasakojo prof. A. Utkus.

Didesnių mentaliteto ar požiūrio į studijas skirtumų tarp lietuvių ir vokiečių fakulteto dekanas nepastebi. Mūsų šalies jaunimas dabar esą nelabai skiriasi nuo šiuolaikinio Vakarų jaunimo. Fakulteto vadovas taip pat pridūrė, kad užsieniečiams gali būti šiek tiek sunkiau studijuoti, nes jie patenka į svetimą kultūrinę terpę. Tačiau šiemet vokiečiams nėra taip sunku, nes jų yra daug ir jie gali bendrauti tarpusavyje.

Šiuo metu Medicinos fakultetas vadinamas vienu didžiausių ir reikšmingiausių Vilniaus universitete. Jį sudaro 7 katedros, 2 institutai, 11 klinikų, jungiančių daugiau nei 50 centrų, skyrių bei laboratorijų, kompiuterių klasės, biblioteka, muziejus. Medicinos fakulteto studentai, rezidentai ir doktorantai naudojasi net 47 įvairių sveikatos priežiūros įstaigų bazėmis. Viena iš svarbiausių –Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos ir jos filialai.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.