LT EN
Liepos 19 d., PENKTADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Gydytojas Vidūnas Daugelavičius: “Džiaugiuosi, kad dirbu elitinėje ligoninėje„

2015 08 20

Gydytojas Vidūnas Daugelavičius

Ką tik šešiasdešimtmetį atšventęs Vaikų ligoninės Vaikų intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centro Vaikų anesteziologijos skyriaus ir operacinės vedėjas Vidūnas Daugelavičius kaip reta pastovus ir nesiblaškantis žmogus. 1980 m. baigęs internatūrą tuometėje Respublikinėje Vilniaus universitetinėje vaikų ligoninėje, pradėjo dirbti čia Anesteziologijos skyriaus gydytoju anesteziologu-reanimatologu, po aštuonerių metų kruopštaus darbo tapo šio skyriaus vedėju, o nuo 2001 m. yra Vaikų ligoninės Vaikų anesteziologijos skyriaus ir operacinės vedėjas. Todėl šio gydytojo nueitas kelias ir sukaupta patirtis geriausiai atspindi, kokius etapus praėjo anesteziologija, kol tapo pažangia, aukščiausius saugumo standartus atitinkančia medicinos šaka.

ANESTEZIOLOGIJOS ŽINIOS BUVO MENKOS

„Kai po pediatrijos studijų pakvietė dirbti šioje ligoninėje, – prisimena gydytojas, – niekada nemaniau, kad būsiu anesteziologas. Anesteziologija buvo gana nauja šaka. Anestezija tada apsiribojo eterinėmis kaukėmis, šiokiais tokiais aparatais, o jei operacinėje buvo bent vienas monitorius – tai jau buvo daug“.

Apie tokią ligonio būklės stebėjimo galimybę, kokią dabar garantuoja pati pažangiausia medicinos aparatūra, tada jauni anesteziologai galėjo tik pasvajoti. Ir pulsas buvo čiuopiamas, ir kraujospūdis matuojamas, ir vaistai dozuojami įprastu būdu, o monitorių prijungdavo tik patiems sunkiausiems ligoniams. Nenuostabu, kad taip dirbdami paciento būklės problemas pastebėdavo, kai ji būdavo toli pažengusi. „Dabar viskas kitaip, – sako gydytojas, – galime pamatyti problemą tik beprasidedančią ir iškart užkirsti jai kelią. Tai labai svarbu, žinant, kad per operaciją ligonio būklė gali keistis greitai ir anesteziologui tenka būti pasirengusiam nuolat koreguoti savo veiksmus“.

LŪŽIS ANESTEZIOLOGIJOJE

„Kol Lietuva buvo Sovietų Sąjungos sudėtyje, – prisimena V. Daugelavičius, – mokėmės tik iš dviejų mokyklų: Sankt Peterburgo ir Maskvos. Ir kalbant apie aparatūrą, ir apie informaciją tenka pasakyti, kad gyvenome labai skurdžiai. Gauti užsienyje išleistą straipsnį būdavo didelis dalykas.

Viskas pasikeitė po Nepriklausomybės atkūrimo. 1991–1993 metais, atsivėrus sienoms, atsirado galimybė gauti visą profesiniam tobulėjimui reikalingą informaciją, pabendrauti su patyrusiais šios srities užsienio specialistais. Atvykę į Lietuvą užsieniečiai gydytojai praktikai būdavo postūmis įtvirtinti vieno ar kito naujo metodo taikymą. Vėliau įgijome reikalingos įrangos, ėmėme gauti labdaros. Vien Šveicarijos vyriausybės parama kiek stumtelėjo vaikų intensyviąją terapiją į priekį! Šiandien pažanga medicinoje yra didžiulė, prieinamos visos naujausios šios srities žinios – reikia tik laiko visa tai aprėpti“.

NAUJOVĖS OPERACINĖJE

Dešimtmetį gydytojui teko taikyti ultragarsą diagnostikos procedūroms. Tada ir kilo mintis ultragarsą pritaikyti intensyviojoje terapijoje ir anesteziologijoje. Taip ultragarsas atkeliavo į operacines.

Šiandien su aukščiausios kategorijos anesteziologo-reanimatologo V. Daugelavičiaus vardu siejamos naujovės, įdiegtos Vaikų ligoninėje yra ir bendrinė anestezija sevofluranu ir desfluranu, ir epidurinė blokada naujagimiams, taip pat perkutatinė nefrostomija, anestezijos gylio matavimas, centrinių venų punkcija su ultragarso kontrole, regioninės blokados su ultragarso kontrole, didelio dažnio ventiliacija anestezijos metu ir kt.

ANESTEZIOLOGIJOS PAŽANGA

„Esu dėkingas likimui, – džiaugiasi gydytojas, – kad dirbu elitinėje ligoninėje, kad mane supa imlūs, palaikantys, trokštantys žinių kolegos, su kuriais lengva įdiegti naujoves.“

Gydytojo vertinimu, dabar Lietuvoje einama koja į koją su pažangia anesteziologija, tik reikėtų daugiau savo patirtį analizuoti, pagrįsti moksliniais tyrinėjimais, kaupti duomenis, teoretizuoti, apibendrinti, mokyti kitus. Yra sričių, į kurias verta dar daugiau įsigilinti – tai operuojamo ligonio kraujo išsaugojimo technologijos, kraujavimo priežasčių diagnostika.

„Mes turime gerą pagrindą, – pripažįsta gydytojas, – daryti dar geriau tai, ką dabar darome. Galbūt todėl jauni žmonės nori pas mus dirbti. Mane motyvuoja ne atlyginimas (jis toks, koks yra). Aš patenkintas, kad darbe ir po darbo galiu jaustis saugiai, žinodamas, kad viską padariau gerai“.

Po įtempto darbo gydytojas pasakoja labiausiai mėgstantis su šeima keliauti. Jo nuomone, tai įdomiausia, kas gali būti. Ne tik užsienyje, bet ir Lietuvoje yra daugybė vietų, kurių dar nesi matęs ir kuriose gali pamatyti daugybę iki šiol neregėtų dalykų, įsitikinęs jubiliejų švenčiantis gydytojas.

 

Vaikų ligų gydytoja Olga Zimanaitė apie kolegą:

,,Vidūnas Daugelavičius daug kam galbūt atrodo per daug griežtas, bet toks įspūdis kyla tik dėl to, kad gydytojas primygtinai siekia, kad darbas būtų atliekamas itin tvarkingai, niekas nevyktų gaivališkai, nebūtų nereikalingo lakstymo, suirutės. Jis – labai disciplinuotas žmogus, o to operacinėje labai reikia. Galbūt todėl pas mus praktiškai nebūna komplikacijų. Nuolat siekdamas pažangos savo srityje, jis rūpinasi, kad ligoninė įgytų naujos medicinos įrangos, diegtų naujoves, nuolat bendradarbiauja su Vaikų ligoninės paramos fondu. Tai atneša didelės naudos ligoninei. Vidūnas labai gražiai moka bendrauti su vaikais, o ir vaikai jį myli“.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.