LT EN
Gruodžio 16 d., ŠEŠTADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Kaip sėkmingai parengti straipsnį ir pateikti publikacijai

2017 12 01

Rugsėjo mėnesį Vilniuje ir Kaune vyko seminarai, skirti mokslinių straipsnių rašymui ir publikavimui. Seminare apsilankiusi Lietuvos medicinos bibliotekos darbuotoja Svetlana Ivanova su portalo skaitytojais dalijasi naudinga informacija, kaip sėkmingai parengti straipsnį ir pateikti publikacijai. 

Renginio metu savo patirtimi su dalyviais dalinosi Duncan Nicholas, 11 metų dirbęs leidybos grupės „Taylor & Francis“ mokslinių žurnalų redaktoriumi ir parengęs mokslinių straipsnių rengimo rekomendacijas Europos mokslo redaktorių asociacijos nariams. Seminaras vyko anglų kalba. Lektorius akcentavo, kad šiuo metu visi pagrindiniai moksliniai žurnalai  yra leidžiami anglų kalba, publikuojami straipsniai pasiekia didesnę auditoriją, paskelbtą informaciją gali pasiekti ir kiti mokslininkai. Nepaisant to, kad seminaro metu buvo akcentuota anglų kalba, pateiktos rekomendacijos naudingos ir kitomis kalbomis rašantiems autoriams.

Prieš pradedant rašyti straipsnį, reikia atlikti itin svarbų darbą, turintį didelį poveikį rašymo eigai – išanalizuoti literatūrą. Norint gerai parengti mokslinį darbą, rekomenduojama daug skaityti ir įsigilinti į jau parašytus straipsnius nagrinėjama tema. Literatūros apžvalga padės suprasti, kaip pasirinktą temą ištyrė kiti autoriai, kokius metodus naudojo. Tokiu būdu atrandamos spragos kitų autorių jau publikuotuose straipsniuose ir jų pateiktose išvadose. Atlikus analizę, žiūrima, ar įmanoma padaryti kažką kitaip. Be to, studijuojant kitus pasirinktos srities straipsnius, galima pastebėti, kokiuose žurnaluose jie buvo publikuoti, ir tokiu būdu atsirinkti leidinį savo publikacijai.

Atlikus išsamią literatūros analizę, galima pradėti rašyti straipsnį. Tam reikalinga aiški struktūra:

  • Jis turi įtraukti skaitytoją ir tiksliai nurodyti ne tik temą, bet ir tyrimo išvadas. Rašymo pradžioje formuluoti straipsnio pavadinimo nerekomenduojama. Tai dažniausiai atliekama jau parašius visą darbą.
  • Ši darbo dalis, kuri privalo būti pakankamai trumpa ir glausta, turi įtikinti skaitytoją tęsti skaitymą.
  • Įvadas. Šioje dalyje turi atsispindėti straipsnio ir tyrimo svarba pasirinktai mokslo sričiai, be to, nereikia pamiršti, kad čia yra pateikiama pagrindinė informacija apie straipsnį, paaiškinama tema, aprašomas jos aktualumas ir tikslai.
  • Metodologija.
  • Į šį punktą įeina viso tyrimo analizė su įvadu ir struktūra. Svarbu visus rezultatus ne tik įdomiai pateikti ir detaliai paaiškinti, bet ir parodyti kažką netikėto. Reikia nepamiršti išskirti pagrindinius rezultatus ir argumentuotai pabrėžti jų svarbą.
  • Išvados. Jos turi susidėti iš trumpos viso darbo santraukos, temos ir tikslų, naujos informacijos apibendrinimo, ir paaiškinti, kaip ši tema yra susijusi su kitais tyrimais savo mokslo srityje.
  • Literatūros sąrašas. Jis turi būti suformuotas pagal to žurnalo, kuriame ketinama publikuoti straipsnį, standartus.

Kai straipsnis jau yra parašytas ir parengtas, prieš pateikiant jį žurnalo redaktoriui, reikia dar kartą perskaityti ir pabrėžti svarbiausias specifines dalis. Reikėtų įsitikinti, ar pateikti įrodymai yra logiški. Atkreipti dėmesį į gramatines klaidas, kurios gali nulemti redaktoriaus sprendimą. Jeigu straipsnis yra rašomas kita kalba – reikėtų paprašyti žmogaus, kuriam ši kalba yra gimtoji, perskaityti ir ištaisyti straipsnį. Ne mažiau svarbus yra žodžių skaičius, nes kiekvienas žurnalas turi savus reikalavimus, todėl yra svarbu atsižvelgti į pasirinkto žurnalo kriterijus. Tikslingai parinkti raktiniai žodžiai yra straipsnio vizitinė kortelė, galinti patraukti redaktoriaus dėmesį ir po sėkmingo darbo teikimo proceso supaprastinti straipsnio paiešką duomenų bazėse.

Tinkamo žurnalo pasirinkimas priklauso nuo kelių kriterijų. Pirma, reikia atrasti, kuriuose žurnaluose yra publikuojami pasirinktos srities straipsniai. Netikslus bandymas kreiptis į ne tos srities žurnalo redaktorių, gali smarkiai pakenkti autoriaus reputacijai mokslininkų bendruomenėje. Jeigu autorius nesugeba parinkti savo darbo publikavimui tinkamo leidinio, į šį žmogų nebus žiūrima rimtai. Antra, žurnalas turi būti recenzuojamas ir prieinamas per pasaulinio lygio duomenų bazes, nes kiekvieno autoriaus tikslas – pasiekti kuo didesnę auditoriją. Suprantama, kad kuo didesnę įtaką pasirinktas žurnalas turi savo srityje, tuo labiau yra vertinami jame publikuojami straipsniai ir jų autoriai. Taigi, nusprendęs į kurį žurnalą autorius nori kreiptis, jis pirmiausia turi gerai išstudijuoti to žurnalo tinklalapį. Paprastai ten yra pateikiami visi pagrindiniai reikalavimai besikreipiantiems autoriams ir jų darbams. Įsitikinus, jog straipsnis atitinka visus kriterijus, galima rašyti redaktoriui laišką. Dažnai tinklalapiuose būna pateikiama susisiekimo forma, kurią autoriui belieka tik užpildyti ir prisegti  reikalingus dokumentus, tačiau jeigu to nėra, rekomenduojama laišką rašyti taip: trumpai pristatyti save ir savo straipsnį, paaiškinti, apie ką jis, ir pateikti argumentus, kodėl redaktorius turėtų jį priimti. Tuomet prisegti straipsnio santrauką, reikšminius žodžius, panaudotos literatūros sąrašą. Taip pat autorius turi galimybę ir gali pateikti pageidaujamų straipsnio recenzentų sąrašą. Jei reikia, laiško pabaigoje galima paklausti, kada tikėtis atsakymo. Redaktoriai gauna daug autorių laiškų, tad svarbiausia – glaustumas ir mandagumas, kuriantis pirmąjį įspūdį, turintį įtakos lemiamam sprendimui siųsti darbą recenzentams ar ne. Pilnas straipsnio tekstas yra siunčiamas tik redaktoriui papaprašius. Tam tikrais atvejais, kuomet straipsnio santrauką galima siųsti keliems leidinių redaktoriams vienu metu, visą straipsnį derėtų pateikti tik vienam iš jų. Bendravimas su žurnalo atstovu dažnai tampa ilgu procesu, todėl nuo pirmo išsiųsto laiško redaktoriui iki jo galutinio sprendimo (teigiamo arba ne) gali praeiti net keletas mėnesių. Jeigu redaktoriaus nuomone, straipsnis yra tam tinkamas, jis randa bent du atitinkamos srities ekspertus, kurie sutinka perskaityti ir parašyti recenziją. Dažniausiai šis skaitymas yra aklas, t.y. recenzentai nežino straipsnio autoriaus tapatybės, o autorius nežino, kam būtent yra išsiųstas jo straipsnis. Po recenzencijos pateikimo redaktorius praneša savo galutinį sprendimą.

Vyrauja kelios priežastys, kodėl redaktorius gali atmesti prašymą publikavimui net neišsiuntęs straipsnio recenzentams: pirma, jis įžvelgia straipsnyje plagiatą; antra, yra pateiktas anksčiau kituose leidiniuose publikuotas darbas; trečia, darbas tik atkartoja jau publikuotų darbų informaciją; ketvirta, jis neatitinka žurnalo standartų; penkta, straipsnis yra tiesiog blogai parašytas.

Ekspertų neigiamo atsakymo priežastys: pateiktas straipsnis nėra pakankamai aktualus savo mokslo srityje; jame nepakanka įrodymų parašytoms išvadoms pagrįsti; tyrimas, pateiktas straipsnyje, neatitinka naujausių tendencijų; straipsnyje yra vartojama netinkama terminija. Gavus neigiamą atsakymą, autorius turi teisę prašyti komentarų ir atsiliepimų, nes tik taip jis galės pagerinti šį ar būsimą mokslo darbą.

Žurnalo atstovams nusprendus, kad straipsnis tinka publikavimui, klaidinga manyti, jog jie neturi teisės prašyti tam tikrų pakeitimų. Gavęs laišką su teigiamu atsakymu ir rekomenduojamų pataisymų sąrašu, autorius privalo grąžinti pakeistą straipsnį iki nustatyto termino. Per tą laiką jam reikia nuspręsti, ar reikės atlikti papildomų eksperimentų, įdėmiai apgalvoti kiekvieną siūlomą pakeitimą ir išsiųsti pataisytą darbą. Autorius turi teisę nesutikti su redaktoriaus ar recenzentų nuomone, bet tokiu atveju jis privalo argumentuotai pagrįsti savo atsakymus.

Kiekvienais metais yra publikuojama apie 1.5 milijono mokslinių straipsnių ir tik apie 5-10 procentų iš jų priimami po pirmo pateikimo. Lektorius atkreipė dėmesį į tai, kad ir šiuos darbus autoriai privalėdavo pataisyti. Norint, kad parengtas straipsnis patektų tarp laimingųjų, reikėtų stengtis išpildyti šiuos reikalavimus:

  • Tinkamai pasirinkti žurnalą.
  • Pavadinime aiškiai suformuluoti savo pateikiamą žinią.
  • Įsitikinti temos naujumu.
  • Gerai parengti įrodymus.
  • Tinkamai parinkti literatūros šaltinius.
  • Aiškiai pateikti temą, hipotezę, tikslus.
  • Pilnai apžvelgti esamą literatūrą.
  • Teisingai susisteminti straipsnį.
  • Visada laikytis žurnalo nurodymų.
  • Rašyti be klaidų.

„Per paskutinius dešimt metų neigiamų atsakymų skaičius padaugėjo dešimt kartų, tačiau tikimės, kad pateiktos rekomendacijos, padės parengti publikacijai tinkamus straipsnius“, – vylėsi Duncan Nicholas.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.