LT EN
Rugpjūčio 18 d., PENKTADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Kas sieja zebrą ir plautinę hipertenziją

2017 05 04

Apie ką pagalvojame pirmiausia išgirdę kanopų dundėjimą? Greičiausiai – apie artėjančią arklių kaimenę. Bet juk tai gali būti ir zebrai. Ši alegorija, kurią pirmieji pradėjo naudoti JAV pacientų organizacijos atstovai, labai tiksliai nusako, kokį darbą turi atlikti medikai, kai reikia nustatyti retą, sunkiai diagnozuojamą ligą – plautinę hipertenziją. Jai paminėti skirta gegužės 5-oji – Pasaulinė hipertenzijos diena.

Nepagydoma liga

„Šia liga sergantys pacientai jaučia dusulį, kuris gali būti galybės įvairių kitų širdies ir plaučių ligų  požymis. Kol pacientai patenka pas specialistą, kuris įtaria, jog dusulio priežastimi gali būti plautinė hipertenzija, neretai praeina ir keletas metų, per kuriuos žmogaus sveikata blogėja. Tokia tendencija yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose pasaulio šalyse“, – apie retą ligą kalba VUL Santaros klinikų Plautinės hipertenzijos kompetencijos centro vadovė med. dr. Lina Gumbienė.

Deja, plautinė hipertenzija – dažniausiai neišgydoma, lėtinė, blogos prognozės liga, kuri diagnozuojama ir jauniems, darbingo amžiaus žmonėms, net vaikams.  Liga ilgai būna nepastebima – simptomai kurį laiką nėra ryškūs bei akivaizdūs. Vidutiniškai negydomas pacientas išgyvena trejus metus, jeigu liga dar nelabai pažengusi, ir tik pusę metų, jei liga diagnozuojama uždelsus – ji negrįžtamai sutrikdo svarbias paciento plaučių funkcijas.

Kovai su liga – medikų komanda

Plautinė hipertenzija – liga, kuri lemia, jog plaučių arterijoje padidėja slėgis, dėl to vystosi ir progresuoja širdies nepakankamumas. Ligai nustatyti reikia išsamaus paciento ištyrimo, įvairių specialistų bendradarbiavimo. Sunkiausiai plautinės hipertenzijos formai – plaučių arterinei hipertenzijai – skiriami specifiniai vaistai, kurie gali pagerinti gyvenimo kokybę, prailginti išgyvenamumą. Kai kuriais atvejais plautinę hipertenziją gydyti padeda sudėtingos operacijos (trombų pašalinimas iš plaučių arterijos šakų ar plaučių transplantacija). Tam, kad būtų parinktas tinkamas gydymas, svarbu ligą anksti diagnozuoti, nustatyti jos priežastis, mat vaistai gali būti kenksmingi ar net pražūtingi, jeigu paskiriami netinkamai.

Norint tiksliai diagnozuoti, o vėliau gydyti bei prižiūrėti pacientus, gyvybiškai būtina daugiaprofilinė komanda. 2010 metais Santaros klinikose buvo įkurtas pirmasis Lietuvoje Plautinės hipertenzijos kompetencijos centras (http://www.santa.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=408&catid=98&Itemid=129), kuriame darniai bendradarbiauja entuziastingi įvairių specialybių gydytojai: pulmonologai, kardiologai, intervenciniai kardiologai, radiologai, reumatologai, anesteziologai, kardiochirurgai ir kitų specialybių medikai. Kadangi liga reta, būtinas komandinis darbas žmonių, išmanančių apie ligą bei galimas jos komplikacijas.

Taikoma fizinė reabilitacija

„Šiemet žengėme dar vieną žingsnį gydydami bei prižiūrėdami plautine hipertenzija sergančius pacientus – taikome jiems fizinę reabilitaciją. Ji labai skiriasi nuo visiems įprastos širdies ir kraujagyslių ar plaučių ligomis sergančių pacientų reabilitacijos – paskiriama tik stabilios būklės žmonėms, pritaikoma individualiai konkrečiam pacientui, prieš tai atlikus įvairius fizinio pajėgumo vertinimo testus,“– pasakoja Santaros klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro vadovas prof. Alvydas Juocevičius.

Kardiologų ir reabilitologų komanda dalyvavo reabilitacinio gydymo mokymuose pas šios srities pradininkus Vokietijoje, su kuriais bendradarbiauja iki šiol. Tai irgi padeda atpažinti ir įvertinti plautinės hipertenzijos „kanopų dundėjimą“.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.