LT EN
Birželio 25 d., PIRMADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Keliaujate keisdami laiko juostas? Ruoškitės, nes jausitės nekaip

2018 01 04

Ketinote pabėgti nuo šiaurietiškos vėsos ir tamsos, tačiau egzotiškame krašte pasijutote tik dar labiau pavargęs. Sutriko virškinimas, skaudėjo ar svaigo galva, o niūri nuotaika beveik taip ir neprasisklaidė. Kas gi nutiko? Santaros klinikų neurologės Ramintos Masaitienės teigimu, jums galėjo pasireikšti laiko juostų pakeitimo sindromas,  geriau žinomas anglišku „Jet lag“.

Sutrikdo vidinį laikrodį

Gydytojos R. Masaitienės teigimu, laiko juostų pakeitimo sindromas arba „jet lag“ priskiriamas miego-budrumo ritmų sutrikimų grupei.  Jis pasireiškia, kai žmogus greitai pakeičia laiko juostą, ypač jų keletą.

„Kuo daugiau laiko juostų žmogus juostų pakeičia, tuo šis sindromas ryškesnis. Taip atsitinka tada, kai mūsų vidinis laikrodis, atsakingas už mūsų cirkadinius ritmus per 24 valandas, nesuspėja prisitaikyti prie pasikeitusio išorinio laiko – nelieka sinchronizacijos. Organizmas vis dar bando gyventi pagal savo įprastos gyvenamosios vietos laiką, nors realiai jos išgyvenamas laikas yra kitas, todėl toks žmogus pasijunta blogai“, – aiškina neurologė.

Tokį savijautos pablogėjimą lemia sutrikdyti organizmo fiziologiniai, biocheminiai, hormoniniai, miego-budrumo ir kiti 24 valandų laikotarpiu kintantys ritmai.

„Kaip pavyzdį galima paminėti per parą kintančią žmogaus kūno temperatūrą, pulsą, hormonų kiekį. Pavyzdžiui, paryčiui išsiskiria mūsų veiklumą palaikantis hormonas kortizolis, o vakarop jo mažėja. Miego hormonas melatoninas pradeda skirtis tik vakare. Visus šiuos cirkadinius ritmus reguliuoja mūsų organizmo cirkadinių ritmų vedlys, esantis galvos smegenų pagumburyje – šio vedlio veikla yra nulemta genetiškai. 2017 metais už atrastus vadinamuosius laikrodinius genus JAV mokslininkai, dirbantys medicinos-fiziologijos srityje, buvo apdovanoti Nobelio premija. Tyrinėdami vaisines museles, jie nustatė, kad organizmo ląstelės turi po laikrodinį geną, atsakingą už tos ląstelės cirkadinius ritmus. Manoma, kad šį laikrodinį geną turi kiekviena organizmo ląstelė, tiesa, kol kas tokius laikrodinius genus pavyko išskirti dar ne iš visų ląstelių , bet galimai tai tik laiko klausimas. Taigi kiekviena žmogaus kūno ląstelė gyvena paros ritmu, kurią reguliuoja laikrodinis genas. Be to, spėjama, kad šio vidinio ritmo sutrikimą gali lemti ir tam tikros genų mutacijos“, – pasakoja R. Masaitinė.

Galime adaptuotis, tik reikia laiko

Gydytoja atkreipia dėmesį: cirkadinius ritmus reguliuoja ne vien genai, o ir išorinės sąlygos. Yra nustatyta, kad mūsų vidinis cirkadinis vedlys (laikrodis) labiausiai sinchornizuojasi su šviesos ir tamsos režimu. Tiesa, net jei nepatirtume šviesos ir tamsos ritmo, tai vis tiek išgyventume cirkadinius ritmus, laiku išsiskirtų mums reikalingi veiklumo ir miego hormonai. Įrodyta, kad tokiu atveju mūsų ciklas greičiausiai būtų ilgesnis ir siektų 25 valandas. Dabartinės 24 valandos – mūsų prisitaikymas prie paros ritmo, tamsos ir šviesos pokyčių.

R. Masaitienės tvirtinimu, labai svarbu, kad žmogaus vidiniai bioritmai derėtų su išoriniais. Kai mūsų gyvenimas nusistovėjęs, aplinka stabili – tai vyksta sinchroniškai. Tačiau jeigu mes staiga pakeičiame laiko juostą, tai mūsų organizmo vedliui ir cirkadiniams ritmams prireikia laiko, kad adaptuotųsi.

„Adaptacijai prie naujojo laiko  paprastai reikia tiek dienų, kiek laiko juostų pakeitėme. Nors adaptacijos greitį lemia organizmo genetinės savybės, tačiau galima sakyti, kad kuo daugiau laiko juostų pakeitėme, tuo daugiau laiko mums reikia adaptuotis. Be to, yra pastebėta, kad ryškiausi laiko pakeitimo sindromo padariniai pasireiškia ne išsyk, o po dienos ar dviejų“, – sako gydytoja.

Veikia ir vasaros bei žiemos laiko pokytis

Vasaros ir žiemos laiko režimo taikymas, pasukant laikrodžio rodykles į priekį arba atgal, anot R. Masaitienės, taip pat gali iš dalies sukelti laiko juostų keitimo sindromą. Jautriems žmonėms prie šių paros režimo pokyčių adaptuotis sunkiau – gali prireikti net keleto dienų. Pakeitimas į vasaros laiką yra sunkesnis, nes  valanda tarsi prarandama.

„Lengviau yra priprasti prie žiemos laiko, tačiau abiem atvejais reikia laiko prisitaikyti. Žinoma, fiziologiniu požiūriu idealu būtų, kad keltumės su šviesa ir gultumės su tamsa. Tačiau šviesos ir tamsos poveikis yra tik vienas išorinis veiksnys, padedantis sichronizuotis vidiniams ir išoriniams ritmams. Tai parodė ir tyrimas su oloje gyvenančiais žmonėmis. Net ir nepatirdami išorinių šviesos ir tamsos ciklų, jie gyveno savo vidiniu ritmu – jie pabusdavo, išsiskirdavo reikalingi hormonai“, – pasakojo neurologė.

Galvos skausmai, sutrikęs virškinimas…

Anot gydytojos, laiko keitimo simptomai dažniausiai pasireiškia, kai žmogus pakeičia savo buvimo vietą per dvi ar daugiau laiko juostas.

  1. Masaitienė išskiria keletą juostų pakeitimo sindromo simptomų:
  2. Naktį tai pasireiškia nemiga, o dieną – mieguistumu. Tai nutinka dėl to, kad sutrinka miego-budrumo režimas.
  3. Juntamas nuovargis, skundžiamasi dėmesio koncentracijos praradimais, galvos svaigimu.
  4. Sutrinka virškinimas – dalis žmonių gali viduriuoti, kitiems užkietėja viduriai. Žmonės taip pat gali netekti apetito.
  5. Gali skaudėti galvą.
  6. Žmonės gali justi nuotaikos svyravimus, jiems būdingas polinkis į depresiškumą.

Gydytoja taip pat atkreipia dėmesį, kad laiko juostos pakeitimo sindromui pasireikšti turi įtakos ir pats skrydis: kuo ilgiau laiko praleidi lėktuve, kur yra žemesnis slėgis, tuo ilgiau smegenys gauna mažiau deguonies. Be to, lėktuve oras labai sausas, todėl greitesnė dehidratacijos tikimybė, ypač jeigu nevartojame skysčių arba vartojame alkoholį ar kavą, kurie skysčius išvaro.

Juostų pakeitimo sindromo rizikos veiksniai

  1. Kuo daugiau laiko juostų pakeisite, tuo sunkiau adaptuositės.
  2. Jei skrendate į rytus, adaptuotis bus sunkiau, nes šiuo atveju laikas tarsi prarandamas.
  3. Kuo dažniau keisite juostas, juo sunkiau bus adaptuotis. Dėl šios priežasties į rizikos grupę patenka lėktuvų pilotai, stiuardesės bei dažnai ir toli keliaujantys verslo atstovai.
  4. Kuo vyresnis esate, tuo adaptuotis jums bus sunkiau. Dar sunkiau bus, jei sergate kokiomis nors lėtinėmis ligomis. Sunkiau prisiderina ir vaikai.

„Jeigu skrendame iš šiaurės į pietus ar atvirkščiai, likdami toje pačioje laiko juostoje, adaptuotis žymiai lengviau. Gali būti, kad teks prisitaikyti prie pasikeitusio sezono – tai gali apsunkinti adaptaciją“, – atkreipia dėmesį gydytoja neurologė.

Gydytojos R. Masaitienės patarimai keičiantiesiems laiko juostas

  1. Skrydžio metu stenkitės pajudėti, pasimankštinti.
  2. Skrydžio metu vartokite daugiau skysčių. Lėktuvo salone dažniausiai yra sausa, dėl to keleiviai patiria dehidrataciją. Dėl to labai svarbu skrydžio metu vartoti pakankamai skysčių, patartina vengti alkoholio ir kofeino. Ilgai trunkanti nepatogi sėdima padėtis, kuri irgi kelia stresą, irgi turi įtakos laiko juostos pakeitimo sindromui pasireikšti.
  3. Skrydžio metu pamažu ruoškitės gyventi naujo laiko sąlygomis. Nustatykite laikrodžius, kad jie rodytų naująjį laiką. Jei žinote, kad ten, kur skrendate, yra naktis, bandykite pamiegoti: jums padės tamsūs akiniai ir ausų kamštukai.
  4. Jei galite, pasistenkite, kad jūsų atvykimo laiku jūsų lankomoje šalyje būtų ankstyvas vakaras. Tai padės jums nueiti miegoti vietos gyventojams įprastu laiku.
  5. Pasirūpinkite tinkama mityba. Nukeliavus per keletą laiko juostų, baltyminis maistas rekomenduojamas vartoti tik pirmoje dienos pusėje. Vakare tiktų lengvesnis, padedantis užmigti maistas.
  6. Žinodami apie kelionę, ruoškitės laiko juostos pokyčiui iš anksto. Jūsų organizmo vidinis vedlys galėtų pradėti adaptuotis likus savaitei iki jūsų kelionės. Jei galite, kasdien po pusvalandį artinkite savo miegojimo pradžios laiką prie būsimo paros režimo. Tam pasitelkite ir šviesą.

Pasak gydytojos, sėkminga adaptacija, keičiant daugiau laiko juostų, ypač svarbi ir varžybose dalyvaujantiems sportininkams. Dėl to jie į varžybų vietą atvyksta prieš savaitę ar netgi dvi, nešioja akinius, padedančius pakoreguoti gaunamos arba negaunamos šviesos kiekį. Adaptuotis sportininkams padeda ir šviesios lempos ar specialios šviesos kepurėlės. Visa tai yra šviesos terapijos, arba liuminoterapijos, priemonės.

„Dažnai ir toli skraidantys asmenys dabar gali pasinaudoti ir specialiomis adaptacijos programėlėmis savo išmaniuosiuose įrenginiuose. Jeigu kertate nedaug laiko juostų ir keliaujate į vakarus, greičiausiai užteks ir keleto adaptacijos priemonių. Tačiau jei nepavyko pasinaudoti naudingais patarimais, gali prireikti ir medikamentų. Tiktų melatoninas ar užmigti padedantys vaistai hipnotikai. Ryte būtų galima vartoti kofeiną ar jo turinčius produktus, tačiau viso to vengti po pietų. Gydytojas galėtų tiksliau patarti, kokius migdomuosius preparatus galėtumėte naudoti“, – aiškina R. Masaitienė, visiems linkėdama lengvų skrydžių ir malonių, nepamirštamų kelionių įspūdžių.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.