LT EN
Lapkričio 12 d., ANTRADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Kolektyvo atradimas Violeta Gulbinienė: Kolegų palaikymas suteikia daug motyvacijos

2019 07 26

„Neonatalogija yra viena tų retų specialybių, kuomet gydytojas gali pasiruošti žemą startą – mes jau laukiame ir žinome, kad vaikelis gims, kartais žinome, kad jis yra sergantis ar kad gims prieš laiką“, pasakojimą apie savo profesiją pradeda VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro neonatologė Violeta Gulbinienė. Įtampos jos darbe netrūksta, o ją įveikti padeda tik žinojimas, jog esi ne vienas.

Penktus metus iš eilės vykstančiuose VUL Santaros klinikų apdovanojimuose Violeta buvo nominuota Kolektyvo atradimo kategorijoje.

Tapote nominacijos Kolektyvo atradimas nugalėtoja. Ar šis apdovanojimas pakeitė Jūsų požiūrį į darbą, kolegas?

Iš tiesų buvau nustebusi. Santaros klinikos yra labai didelė įstaiga ir malonu jausti jog kolegos, su kuriais dirbu kiekvieną dieną, mane palaiko. Net ir praėjus nemažai laiko po apdovanojimų ceremonijos vis dar sulaukiu sveikinimų. Kolegų palaikymas suteikia daug motyvacijos ir darbas su žmonėmis, kurie tave vertina, yra daug lengvesnis.

Sakote, jog Jums atsirado daugiau motyvacijos. Gal tai įkvėpė užsibrėžti naujus tikslus darbo srityje ar asmeniniame gyvenime?

Nežinau, ar tai susiję su šiuo kolegų įvertinimu, ar su gydymo įstaiga, kurioje dirbu, tačiau vis stipriau pradeda kirbėti noras tęsti mokslus. Ateityje noriu parašyti ir apsiginti daktaro disertaciją ir šiek tiek pasinerti į mokslinę veiklą – neonatologija yra neatsiejama nuo mokslo progreso, nuo medicinos progreso. Na, o asmeniniame gyvenime norėčiau atrasti daugiau laiko savo vaikams ir vyrui.

Ar yra tokių dalykų, kurių išmokote darbe ir vėliau pritaikėte juos asmeniniame gyvenime?

Pasitaiko situacijų, kuomet namuose tenka pritaikyti medicinines žinias. Kadangi šeimoje esu vienintelė medikė, sulaukiu skambučių iš artimųjų, pagalbos prašymų. Tenka spręsti vaikų ir vyro sveikatos problemas.

Ko dar išmokau savo darbo praktikoje – tai kantrybė. Pradėjau labiau vertinti kasdienį bendravimą ir mažiau sureikšminti smulkmenas, kadangi darbe susiduriu su daugybe liūdnų istorijų . Tada supranti, koks iš tiesų esi laimingas žmogus, kuomet tu ir tavo artimieji yra sveiki. Yra daugybė žmonių, kuriems pasisekė mažiau.

Kaip ir asmeniniame gyvenime, taip ir darbe stengiuosi būti supratinga. Kai turi vaikų, kitaip supranti žmones, kurių vaikai serga. Ypač, kuomet liga atsiranda pirmosiomis naujagimio gyvenimo dienomis. Visi mokomės kitaip prieiti ir kitaip suprasti tokius tėvus, jų skausmą, nerimą ir rūpestį.

Matyti, jog esate be galo atsidavusi savo darbui. Kada ir kaip supratote, kad darbas neonatalogijos srityje yra Jūsų gyvenimo pašaukimas?

Pati neonatalogijos sritis mane sudomino įpusėjus medicinos studijoms, trečiame ar ketvirtame kurse, kuomet prasidėjo pratybos. Mes ėjome į ligoninę, kurioje vyko neonatologijos pratybos, ir turėjome pirmą tiesioginį kontaktą tiek su sveikais naujagimiais, tiek su naujagimiais, gydomais naujagimių  intensyvios terapijos skyriuje. Tai mane sužavėjo, sužavėjo darbo su naujagimiais sritis, nes tai labai didelis iššūkis. Neneigsiu, jog pediatrija mane visada labiau žavėjo nei suaugusiųjų medicina.

Negalėčiau tvirtinti, jog tai buvo pašaukimas – tiesiog randi sritį, kuri tave domina, kuri tave žavi. Tada ir supratau, kad tai yra sritis, kurioje noriu dirbti.

Kokių patarimų duotumėte naujai gydytojų neonatalogų kartai? Ką jie privalo žinoti prieš žengdami šiuo keliu?

Linkėčiau pasitikėti savimi. Medicinos studijos yra ilgos ir sunkios, studijų laikotarpiu dažnai jautiesi tarsi nieko nežinotum, lenda mintis, jog moki nepakankamai. Tačiau dabartiniai studentai daug žino ir daug domisi naujais dalykais. Taip pat ne mažiau svarbu nebijoti laiko, kuomet reikės pasikliauti savo jėgomis.

Nebijokite klausti ir būti žingeidūs. Kuo dažniau klausit ir patys aktyviai domėsitės, darbas bus įdomesnis ir eisis lengviau.

Kokius svarbiausius dabar vykstančius pokyčius neonatologijos srityje galėtumėte išskirti? Kokios naujovės turėtų nuraminti būsimus tėvelius?

Pokyčiai vyksta nuolatos. Per pastaruosius 20 – 30 metų šioje srityje įvyko nemažai poslinkių, visų jų pagrindinis tikslas – padidinti neišnešiotų naujagimių išgyvenamumą ir sumažinti potencialių komplikacijų galimybes, neigiamų pasekmių dažnį ir mąstą. Ir iš tiesų yra nuveikta ir pasiekta labai daug. Mokslo visuomenėje jau kalbama apie dirbtinę gimdą, kas padėtų spręsti priešlaikinio gimdymo, neišnešiotumo problemas. Taip pat daug vilčių dedama į kamieninių ląstelių pritaikymą naujagimių lėtines plaučių ligos bei smegenų pažeidimo gydymui. Tačiau nesu įsitikinusi, ar įmanoma sukurti tokį vaistą ar gydymo metodą, kuris galėtų nuraminti būsimus tėvelius ir stebuklingai išspręsti visas sergančių naujagimių problemas.

Gydytojo darbas yra sunkus ir sekinantis. Kas jums pačiai padeda atgauti jėgas po darbų?

Pirmoje vietoje yra laikas su šeima. Nesvarbu kada grįžčiau vakare ar anksti ryte po naktinio budėjimo – vaikai laukia ištiestomis rankomis. Antras dalykas, ką tikrai mėgstu ir kas mane atpalaiduoja, yra skaitymas. Studijų metais reikėjo perskaityti daug literatūros, kuri būtų susijusi su medicina, todėl grožinės literatūros skaitymą teko atidėti. Labai džiaugiuosi, kad pabaigus studijas galiu surasti laiko ir noro šiam apleistam hobiui. Skaitymas padeda atpalaiduoti smegenis, pasinerti į kitą pasaulį.

Dar vienas pomėgis, kuris padeda atsipalaiduoti ir kartais gali būti suderinamas ir su medicina, yra keliavimas. Tikrai nemažai keliaujame su šeima, taip pat stengiuosi kasmet išvykti mokytis, stažuotis į mokslines konferencijas, seminarus. Kelionės padeda atitrūkti nuo kasdienybės rūpesčių, leidžia pasikrauti naujų emocijų ir pailsėti.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.