LT EN
Gegužės 28 d., PIRMADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Ligoninės medikams – paskaitos apie streso darbe ir profesinio perdegimo prevenciją

2018 04 30

Iš medikų visi laukia pagalbos, tačiau ne visi supranta, kad pagalbos reikia ir jiems patiems. Nuolatinė įtampa ir nuolat pagalbos kitiems reikalaujanti darbo aplinka ne vieną mediką verčia išgyventi lėtinį stresą bei sukelia profesinį perdegimą. Kaip šioje situacijoje medikai galėtų padėti sau ir kolegoms? Paskaitas apie tai atskirų padalinių medikams Santaros klinikose skaitė psichiatras, psichoterapeutas Edgaras Dlugauskas ir medicinos psichologė-psichoterapeutė Marija Turlinskienė.

Rūpinantis kitais sunkiau pasirūpinti savimi

Pasak Santaros klinikų Psichiatrijos skyriaus vedėjo, psichiatro, psichoterapeuto E. Dlugausko, stresas ir profesinio perdegimo sindromas – tai, kas šiuo metu labai aktualu mediko profesijos atstovams, ypač – gydytojams. Streso darbe ir profesinio perdegimo prevencijos mokymai Santaros klinikų skyrių ir centrų medikų bendruomenėms pradėti šių metų vasarį, o iki balandžio vidurio paskaitas išklausė per 12 kolektyvų.

„Su šiomis problemomis susiduria ir kitų specialybių atstovai – psichologai, socialiniai darbuotojai, policijos pareigūnai. Gydytojams itin didelė streso ir perdegimo sindromo rizika kyla pirmiausia todėl, kad jie rūpinasi kitais žmonėmis – jų sveikata, savijauta, emocijomis. Neretai nutinka, jog pamirštamos savo emocijos, savi poreikiai ir dėl to žmonės patiria lėtinį emocinį stresą, kuris virsta vadinamuoju perdegimo sindromu. Kartu su administracija įvertinus šias aplinkybes, didelius medikų darbo krūvius ir šalyje nuolat besikeičiančią bei įtampą keliančią sveikatos politiką, buvo nutarta imtis priemonių, kurios padėtų sušvelninti profesinio perdegimo riziką“, – sako E. Dlugauskas.

Padėtų specialios grupės 

Profesinio perdegimo požymiai, anot E. Dlugausko, yra įvairūs. Tai – emocinis išsekimas, kuris pasireiškia tiek fiziniu, tiek emociniu nuovargiu, nepraeinančiu po trumpalaikio poilsio, pavyzdžiui, po savaitgalio ar atostogų. Kitas šio sindromo požymis – depersonalizacija, kai žmogus pats jaučiasi pasikeitęs, emociškai nutolęs, šaltas, įsigilinęs į save, jis nesugeba užmegzti adekvataus emocinio ryšio su kitais asmenimis. Trečias svarbus profesinio perdegimo požymis – nepasitenkinimas savo darbo rezultatais, kai žmogus jaučiasi nekompetentingas, krenta jo darbo produktyvumas.

Per paskaitas psichiatras ir psichologė pasakoja apie streso valdymo darbe būdus, profesinio perdegimo požymius bei kaip būtų galima sumažinti įvairias rizikas.

Kaip viena iš priemonių medikams siūloma turėti vadinamąją Balinto grupę, pagrįstą žinomo psichoanalitiko vengrų M. Balinto (1896–1970) metodika. Tai medikams skirta psichoterapinė darbo grupė, kurioje atvirai aptariami profesiniai klausimai, darbe kylantys sunkumai. Tokia grupė padeda mažinti įtampą bei padeda surasti tinkamus problemų sprendimus.

Sudomino ne tik gydytojus

Teminės paskaitos Santaros klinikose buvo surengtos skyriuose, kurių kolektyvai išsakė norą daugiau sužinoti apie šią itin aktualią temą. E. Dlugausko teigimu, iš to, kaip žmonės renkasi į tokius susitikimus, iš dalies galima spręsti ir apie konkretaus skyriaus atmosferą.

„Labai smagu matyti, kad susirenka ne tik gydytojai ar slaugytojos, bet ir slaugytojų padėjėjos. Tai rodo, kad skyriuje dirba gerai sucementuota komanda, o tai yra svarbi priemonė profesinio perdegimo sindromui mažinti“, – sako E. Dlugauskas.

„Tikrai džiugu, kad Santaros klinikų vadovai supranta tokių mokymų naudą, suvokia, kokia svarbi darbuotojams yra jų darbo atmosfera, jų savijauta darbe ir kas turi įtakos tiek teigiamai, tiek ir neigiamai jų savijautai. Taip pat labai džiugina, kad darbuotojai tokiuose mokymuose noriai dalyvauja, nevengia kalbėti šiomis temomis“, – sakė psichologė-psichoterapeutė M. Turlinskienė.

Labiausiai pavargsta bendraudami

Anot M. Turlinskienės, per susitikimus su medikais vyrauja labai šilta atmosfera, medikai dalijasi savo patirtimi ir įžvalgomis, ne vienas išsakė nuomonę, kad reikėtų ir daugiau tokių mokymų.

„Nemažai medikų teigia, kad per šiuos susitikimus kalbama apie visiems žinomus dalykus, kuriuos daugelis nujaučia intuityviai. Pasitvirtinimas, jog man viskas yra gerai, daugelis jaučiasi panašiai kaip ir aš, aš žinau būdus, kaip sau padėti, yra labai svarbus. Šie mokymai jiems – tarsi motyvacija ir patvirtinimas, kad viską žinome, tereikia savimi pasirūpinti“, – savo įspūdžiais dalijosi M. Turlinskienė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad didžiausią emocinį krūvį medikai patiria ir labiausiai pavargsta bendraudami su pacientais.

„Aišku, kad ir darbo krūviai dideli, ir darbo sąlygos ne visada optimalios, bet daugiausiai emociškai kainuoja būtent bendravimas. Ir aš visada pabrėžiu, kad gebėjimas bendrauti nėra įgimtas – to galima išmokti. Smagu, kad kai kurių skyrių gydytojai tokį norą pasimokyti bendrauti jau išsakė“, – sakė M. Turlinskienė.

Medikai, nepamirškite savęs

Anot E. Dlugausko, profesinio perdegimo sindromą medikai išgyvena visame pasaulyje. Anot statistikos, vienokius ar kitokius šio sindromo simptomus patiria apie 50 proc. medikų, o tai pablogina darbo kokybę net trečdaliui visų medikų.

„Kai rūpinamės kitais, labai svarbu nepamiršti pasirūpinti ir savimi“, – linki Santaros klinikų psichiatrijos skyriaus vedėjas E. Dlugauskas. Anot jo, yra ne vienas būdas, kaip būtų galima sumažinti profesinio perdegimo riziką. Dalis jų priklauso nuo organizacinių dalykų, įskaitant grįžtamąjį ryšį, visų medikų įsitraukimą priimant sprendimus, įvairiakryptį kolegišką bendradarbiavimą. Kita dalis – tokios asmeninės priemonės kaip darbo aplinkos individualizavimas, asmeninių tikslų iškėlimas, dvasinių savybių ugdymas, nepamirštant sveikos gyvensenos ir mitybos dalykų.

Daugiau apie medikų profesinį perdegimą:

http://www.santaroszinios.lt/blog/profesinis-perdegimas-mediku-beda-prasidedanti-nuo-uzsidegimo-savo-profesija/

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.