LT EN
Lapkričio 19 d., SEKMADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Mažakraujystė – bėda, kuri “viena nevaikšto„

2017 11 02

Vegetarai, veganai ir ne tik jie neretai gąsdinami mažakraujystės baubu. Daugelis mūsų žinome, kad mažakraujystę rodo mažas hemoglobino kiekis kraujyje. Kodėl ši medžiaga tokia svarbi mūsų organizmui? Ką daryti, kad jos būtų ne per mažai ir ne per daug?

Santaros klinikų Hematologijos ir bendrosios citologijos laboratorijos konsultantė doc. dr. Rėda Matuzevičienė atskleidžia pavojus, kurie gresia dėl hemoglobino kiekio pokyčių organizme.

Kokį vaidmenį organizme atlieka eritrocitai ir hemoglobinas?

Eritrocitai, raudonosios kraujo ląstelės, atsakingos už deguonies tiekimą audiniams ir anglies dvideginio pašalinimą iš audinių, yra pagrindinės kraujo ląstelės: tiekdamos deguonį, jos užtikrina audinių kvėpavimą ir energijos gamybą visame žmogaus organizme. Žmogaus kraujyje cirkuliuoja apie 20–30 trilijonų eritrocitų ir jie apkeliauja visą organizmą maždaug per 20–22 sekundes. Eritrocitai kraujotakoje išgyvena apie 120 dienų. Trūkstant eritrocitų, sutrinka deguonies patekimas į organus, vystosi energijos badas, pasibaigiantis audinių mirtimi.

Įdomu tai, kad eritrocitai yra tokie specializuoti, kad savo viduje neturi nei branduolio, nei kitų ląstelėms būdingų struktūrų. 96 proc. eritrocito masės sudaro deguonį pernešantis baltymas hemoglobinas. Būtent jis suteikia eritrocitams raudoną spalvą. Viename eritrocite yra apie 270 milijonų hemoglobino molekulių, kurių kiekviena gali nešti 4 deguonies molekules. Taigi vienas eritrocitas „paneša“ iki 1,08 milijardo deguonies molekulių!

Koks hemoglobino kiekis kraujyje laikomas geru, koks – per mažu?

Hemoglobino kiekis atspindi kraujo pajėgumą aprūpinti audinius deguonimi. Hemoglobino trūkumas gali būti ūminis ir lėtinis, o tokia būklė vadinama mažakraujyste. Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad mažakraujystė prasideda, kai hemoglobino kiekis yra mažesnis negu 130 g/l vyrams ir 120 g/l moterims. Svarbu suprasti, kad mažakraujystė yra simptomas, o ne ligos diagnozė. Aptikus sumažėjusį hemoglobino kiekį reikia padaryti viską, kad būtų rasta mažakraujystės priežastis.

Svarbu žinoti, kad sergant ūmine mažakraujyste dėl kraujo netekimo, hemoglobino kiekis neparodo tikrosios situacijos, nes organizmas nespėja kompensuoti netekto kraujo ir atstatyti prarastą tūrį audinių skysčiu. Žmogaus organizmas surėdytas taip, kad įvykus vienos sistemos sutrikimams, ją gali pavaduoti kitos sistemos. Jeigu staiga pradeda trūkti hemoglobino, deguonies stygius kompensuojamas greičiau ir giliau kvėpuojant, pagreitinant kraujo tekėjimo greitį greičiau plakant širdžiai, gelbėjami gyvybiškai svarbūs organai – smegenys, širdis, inkstai, nukreipiant kraujotaką pirmiausia jiems. Žmogus gali jausti šaltį, silpnumą, dusulį, širdies plakimą, prakaitavimą – visa tai yra kompensacinių reakcijų į hemoglobino trūkumą išraiška. Organizmui iškyla grėsmė praradus apie 30–40 proc. viso kraujo, o vienas iš grėsmingiausių simptomų yra kraujo spaudimo kritimas, šoko būklė. Netekus 50 proc. kraujo tūrio paprastai kraujotaka nutrūksta ir nesiėmus skubių gaivinimo priemonių, kraujo perpylimo, žmogų ištinka mirtis.

Sergant lėtine mažakraujyste, hemoglobino kiekis atspindi jos sunkumą. Gydoma konservatyviai, tačiau jei hemoglobino kiekis sumažėja iki 80–70 g/l, dažniausiai reikalingas kraujo perpylimas.

Daugelis labiausiai bijo mažakraujystės, tačiau ne visi žino, kad hemoglobino gali būti per daug. Kas lemia hemoglobino perteklių ir kuo jis pavojingas?

Gerokai rečiau negu hemoglobino trūkumas pasireiškia hemoglobino perteklius. Priimta manyti, kad hemoglobino per daug, kai jo kiekis vyrams viršija 180 g/l, o moterims – 160 g/l. Dažniausia to priežastis – deguonies badas audiniuose, kuris atsiranda, jei deguonies trūksta ore (kalnuose, tvankiose patalpose), sutrinka plaučių veikla arba yra širdies nepakankamumas. Ypač retai per didelis hemoglobino kiekis rodo, kad sutriko eritrocitų gamybos reguliavimas ir šie ėmė daugintis autonomiškai, sergama tikrąja policitemija arba eritremija. Kartais, kai žmogus netenka daug skysčių (karštas klimatas, piktnaudžiavimas pirtimi, gausus vėmimas ar viduriavimas, gausus vaistų ar diabeto sukeltas šlapinimasis), hemoglobino kiekis tik atrodo padidėjęs. Gana dažnai santykinai padidinta hemoglobino koncentracija randama antsvorį ir aukštą kraujospūdį turintiems, rūkantiems, didelės įtampos reikalaujantį darbą dirbantiems vyrams ir vadinama streso policitemija. Pasitaiko atvejų, kai hemoglobino kiekis gali būti padidintas dirbtinai, jei sportininkai rungtyse nesąžiningu būdu siekia geresnių rezultatų. Kai hemoglobino per daug, kraujas „sutirštėja“, lengvai atsiranda mėlynės, ilgai kraujuoja žaizdos, kamuoja niežulys, gali grėsti kraujagyslių trombozė, insultas, miokardo infarktas.

Kad ir kokia būtų padidėjusio hemoglobino priežastis, ją būtina nustatyti ir, jei įmanoma, pašalinti. Jei nesergama tikrąja policitemija, naudinga būtų tapti kraujo donoru.

Vis dėlto dažnesnis pavojus – mažakraujystė. Ką daryti, kad hemoglobino lygis būtų pakankamas?

Viena iš mažakraujystės priežasčių yra nevisavertė mityba, kai negaunama pakankamai mitybinių medžiagų, reikalingų eritrocitų gamybai: geležies, vitamino B12, folio rūgšties, baltymų ir vitamino C. Minėtų medžiagų trūkumas išsivysto per skirtingą laiko tarpą, priklausomai nuo jų atsargų organizme. Dėl prastos mitybos atsiradusi mažakraujystė labai efektingai išgydoma papildžius maistą trūkstamais  elementais.

Kita dažna mažakraujystės priežastis – lėtinis pastovus kraujo netekimas dėl fiziologinių (gausios mėnesinės) ar patologinių (kraujavimas iš virškinimo trakto) priežasčių. Pašalinus šias priežastis nesunku palaikyti normalų hemoglobino lygį.

Jei hemoglobinas neatsistato pašalinus kraujo netekimo priežastį ir pataisius netinkamą mitybą, būtinai reikia nustatyti, kokia liga slepiasi po šiuo lengvai aptinkamu mažakraujystės simptomu. Kartais gydytojas turi tapti tikru detektyvu, kad jam pavyktų rasti tikrąją mažakraujystės priežastį.

Ar tyrimo metu nustatytas hemoglobino lygis priklauso nuo kokių nors ėminio paėmimo sąlygų, paciento pasiruošimo? Ką patartumėte pacientui?

Hemoglobino koncentracijos tyrimui jokių ypatingų pasiruošimų nereikia, nes tai yra vienas stabiliausių ir patikimiausių laboratorinių rodiklių.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.