LT EN
Sausio 23 d., KETVIRTADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Netinkamai vartojami antibiotikai – ne vaistas

2014 11 18

Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, mažiausiai trečdaliui ligoninėje besigydančių pacientų skiriamas gydymo kursas antibiotikais ir apie 50 proc. šių paskyrimų yra nereikalingi arba paskiriami netinkamai. Ši žinia itin aktuali medikams, lapkričio 18-ąją minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną.

Pacientams šią dieną pravartu suprasti, kad netinkamai vartojami antibiotikai ne tik neatneša naudos, bet dargi gali pridaryti nemažai žalos, ne sykį ir neatitaisomos. Susirgus gripu ar peršalus be reikalo vartojami antibiotikai ne tik nepadės greičiau pasveikti, bet ir gali sukelti šalutinius reiškinius.

Antibiotikais vadinamos tiek natūraliu būdu iš mikroorganizmų, gyvulių ar augalų gautos, tiek sintetiniu būdu pagamintos antibakterinės medžiagos. Antibiotikų istorija siekia 1928-uosius, kai stafilokokų kultūrą tyrinėjęs britų mokslininkas A. Flemingas pastebėjo neįprastą šios kultūros reakciją į ją apnikusį pelėsį. Pasirodė, kad jis ardo bakterijas. Šis pelėsis buvo pavadintas Penicillium notatum. Tai buvo ne kas kita, kaip penicilinas. Gydymui jis pradėtas naudoti 1941 metais.

JAV Statistikos departamento duomenimis, penicilinas ir kiti antibiotikai karo metais išgelbėjo 1,5 mln. ligonių gyvybę. Nuo tos dienos laboratorijose sukuriama vis naujų ir naujų antibiotikų.

Vystantis vaistų pramonei, siekiama pabėgti nuo dar vienos antibiotikų savybės: organizmas prie jų pripranta ir šie vaistai praranda savo pagrindinę savybę – antimikrobinį poveikį. Nėra tokių bakterijų, kurios netaptų atsparios antibiotikams.

Gausus ir neracionalus antimikrobinių preparatų vartojimas yra varomoji jėga bakterijoms evoliucionuoti, t. y. įgyti apsauginius mechanizmus prieš ilgą laiką sėkmingai naudotus antibiotikus. Jau nuo XX amžiaus pabaigos pagrįstai nerimaujama dėl galimos antibiotikų eros pabaigos. Dabar įvairių bakterijų atsparumas antibiotikams svyruoja nuo 0 iki beveik 100 proc. Daugiausia atsparių bakterijų nustatoma Japonijoje, JAV, Pietų Europos valstybėse.

Visuomenei svarbu žinoti, kad nepasitarus su gydytoju vartoti antibiotikus yra labai neatsakinga. Be to, antibiotikai nemalšina skausmo, nesumažina karščiavimo ir negali išgydyti visų ligų. Antibiotikai veiksmingi kovoja tik su bakterinės kilmės infekcijomis ir negali padėti išgydyti infekcijų, kurias sukelia virusai, pvz., slogos ar gripo. Tuo tarpu iki 80 proc. peršalimo ligų yra virusinės kilmės. Be to, antibiotikai gali sukelti nemalonių šalutinių reiškinių: viduriavimą, pykinimą arba bėrimą.

Sergant lengvomis bakterinėmis infekcijomis, pavyzdžiui, sloga, gerklės uždegimas, bronchitas ar ausų uždegimas, vartoti antibiotikų dažnai nebūtina, nes dauguma atvejų žmogaus imuninė sistema pati gali įveikti lengvas infekcijas. Tiesiog ligonis turėtų skirti sau laiko pasveikti. Pasirūpinus savimi galima pasveikti be antibiotikų.

Viena iš pagrindinių žinių Europos supratimo apie antibiotikus dieną yra ta, kad gausus skysčių vartojimas ir poilsis padės pasveikti nuo bet kurios peršalimo ligos.

 

Parengta pagal Higienos instituto informaciją.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.