LT EN
Sausio 17 d., ANTRADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Nyksta riba tarp gyvybės mokslų ir IT

2016 11 09
dsc_0365

Jungtiniame Gyvybės mokslų centre spalio pabaigoje įvyko Inovatyvios medicinos draugijos inicijuotas tarpdisciplininis renginys „Neuroniniai tinklai – nykstanti riba tarp gyvybės mokslų ir informacinių technologijų“.

Renginyje dalyvavo daugybė medicinos, informacinių technologijų, gamtos mokslų specialistų ir studentų. Pranešimus pristatė „Magma solutions“ vadovas Mindaugas Eglinskas, startuolio „Asound“ kūrėjas Ernestas Žvaigždinas bei „The Human Brain Project“ dalyvė, VU ir VDU dėstytoja doc. dr. Aušra Saudargienė.

Vėžį diagnozuos programėlės?

Per paskutinius ketverius metus įvykę milžiniški pokyčiai dirbtinio intelekto srityje, dažnai įvardijami kaip ketvirtoji industrinė revoliucija, atvėrė daug galimybių technologijų plėtrai. ,,Deep learning“ – vienas tobuliausių apmokymo algoritmų, atveriantis plačias galimybes medicininei diagnostikai. Viena perspektyviausių sričių –  MRI analizė, kadangi kompiuteris pralenkia žmogų vaizdo atpažinimo uždaviniuose, taip pat žymiai geriau analizuoja trijų dimensijų vaizdus. Puikus dirbtinio intelekto pritaikymo diagnostikoje pavyzdys yra  lietuvio Ernesto Žvaigždino kuriama neuroniniais tinklais paremta programėlė „Asound“, kuri  90 proc. tikslumu iš paciento balso gali atlikti pirminę diagnostiką ir atpažinti įvairias gerklų patologijas, tarp jų ir vėžį.

Smegenys kaip matematinių formulių rinkinys

Neuroinformatikos metodai palengvina supratimą apie smegenų veiklos principus, nes leidžia integruoti informaciją: susieti duomenis apie genų ekspresiją, molekulinę struktūrą, ląstelių morfologiją, biologinę smegenų sandarą ir funkciją. Matematiniai modeliai naudojami siekiant paaiškinti smegenų veikimo principus: į smegenis žiūrima kaip į matematinių formulių rinkinį. Visus procesus, vykstančius smegenyse, neuroinformatikai siekia aprašyti matematinėmis lygtimis. Neuroinformatika siekia paaiškinti mokymosi, atminties procesus smegenyse, ši mokslo sritis svarbi gydant psichines ir neurologines ligas, nustatant farmakologinio gydymo įtaką.

Iššūkis – vieninga sistema

Neuromokslo duomenų pagrindu atrandami ir registruojami nauji medikamentai, naudojami psichiatrijoje, neurologijoje. Neuromokslas siekia atskleisti pačius ligų mechanizmus – kodėl jos išsivysto, kokią prevenciją ir gydymą tikslinga taikyti. Neuromokslai šiomis dienomis fragmentuoti – tyrimai nėra integruoti, kiekvienoje skirtingos šalies laboratorijoje mokslininkai naudoja tam tikrus atskirus metodus, tiria tam tikrą smegenų sritį, o visuotinėse konferencijose pristato tyrimų rezultatus. Sistema, gebanti integruoti informaciją bei apjungti skirtingus eksperimentinius lygius, iki šiol nėra sukurta. Ateities mokslų uždavinys – susieti ir integruoti genetinę bei mokslinę informaciją, panaudoti gyvūnų eksperimentinių tyrimų duomenis žmonių gydymo strategijoms kurti.

Vienas iš pirmųjų bandymų sukurti vieningą sistemą – mokslinis projektas „The Human Brain Project“. Jo tikslas yra sukurti informacinę duomenų bazę, suteikiančią galimybę pasaulio mokslininkams integruoti atliktų tyrimų duomenis į vieną visumą, jais kokybiškai naudotis bei plėsti savo žinias tobulinant neuromokslą bei neuromediciną. „The Human Brain project“ 2013-ųjų spalį iniciavo Europos Komisija. Pagrindiniai projekto dalyvių siekiai: sukurti smegenų duomenų bazę, apjungiančią neuromokslą bei kitas smegenų studijas; integruoti informaciją; išsiaiškinti smegenų veikimo principus ir sukurti simuliacinius atskirų smegenų dalių modelius; išvystyti neuronų ryšiu paremtas analitines programas, panaudoti neuromokslo atradimus robotikoje.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.