LT EN
Gruodžio 8 d., SEKMADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Pasiekimai kovoje su išsėtine skleroze palengvins gyvenimą tūkstančiams pacientų

2019 05 23

Išsėtinė sklerozė – klastinga autoimuninė liga, kuria daugiausiai serga jaunesnio amžiaus žmonės. Kai kurios šios ligos formos yra itin pavojingos ir palaipsniui gali suluošinti žmogų. Vis dėlto gydytojai pastebi, kad medicina atranda naujų būtų kovoti su liga.  

Diagnozuoti ligą gali tik specialistas

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų neurologės dr. Ievos Sereikės, išsėtinė sklerozė yra vienas nedaugelio neurologinių sutrikimų, kuriuo serga jauni pacientai – daugiausiai 18-45 m. amžiaus. Moterims išsėtinė sklerozė nustatoma 2-3 kartus dažniau nei vyrams.

Pasaulyje išsėtine skleroze serga beveik 3 mln. žmonių. Mūsų šalyje pacientų, kuriems diagnozuota išsėtinė sklerozė skaičius siekia 3 tūkstančius.

„Išsėtine skleroze susergama pakitus imuninei sistemai, kuomet imuninės ląstelės atakuoja nervines ląsteles gaubiantį mielino dangalą galvos, nugaros smegenyse ir regos nervuose. Liga pasireiškia įvairiais neurologiniais sutrikimais, pavyzdžiui, rankos, kojos, ar pusės kūno nusilpimu, galūnių tirpimų, koordinacijos pablogėjimu, regos sutrikimu. Dažnu atveju gydomų pacientų būklė pagerėja, bet ligai progresuojant vystosi negalia“, – ligos požymius vardija dr. I. Sereikė.

Yra trys dažniausiai pasitaikančios išsėtinės sklerozės formos. Daugiausiai – net 85 proc. pacientų – serga recidyvuojančia-remituojančia forma. Pasak specialistės, pasireiškę šios formos simptomai po kurio laiko atsistato ir žmogus jaučiasi sveikas iki kito pablogėjimo. Ši išsėtinės sklerozės forma yra gydoma vaistais.

VUL Santaros klinikų neurologė dr. Ieva Sereikė

Didžioji dalis sergančių minėta recidyvuojančia-remituojančia forma „pereina“ į antrinę progresuojančią, kuomet nėra ryškių pablogėjimų, tačiau paciento būklė prastėja palaipsniui.

Kas dešimtas serga pirmine progresuojančia ligos forma, kuomet neįgalumas taip pat palaipsniui didėja ir nėra ryškių pablogėjimų ar atsistatymų. Vos keliems procentams diagnozuojama sunkiausia išsėtinės sklerozės stadija, kuomet simptomai nuolat blogėja ir būna ryškūs paūmėjimai.

„Nors daugelis ligos formų yra gydomos, ne visuomet ligą pavyksta sustabdyti. Išsėtinė sklerozė nuolat progresuoja: sutrinka pacientų judesiai, pablogėja koordinacija. Pacientai gali tapti neįgalūs net ir gaudami visą reikalingą gydymą.  Be to, ne visos formos gali būti gydomos – kol kas nėra vaistų sergantiems antrine progresuojančia ligos forma“, – pasakoja neurologė.

Priežastys – nežinomos

Kas sukelia išsėtinę sklerozę iki galo nėra žinoma, tačiau didelis ligos atvejų skaičius Šiaurės Amerikos, Skandinavijos ir kitose Šiaurės Europos valstybėse mokslininkams leidžia daryti prielaidą, kad liga susijusi su vitamino D kiekiu.

„Kuo labiau valstybės nutolusios nuo pusiaujo, tuo didesnis sergamumo jose rodiklis. Viena iš teorijų, paaiškinančių ligos priežastis, yra vitamino D stygius: kadangi šiaurės šalyse saulės mažiau, jų gyventojai gauna mažiau vitamino D. Lietuva taip pat yra viena šalių, kurioje ligos atvejų skaičius yra labai didelis, lyginant su Pietų Europa“, – pasakoja neurologė.

Specialistai pataria būti atidiems. Jei pablogėja regėjimas viena akimi, nebeskiriamos spalvos, skauda akis, tirpsta kūno dalys ar atsiranda silpnumas, rekomenduojama išsitirti dėl išsėtinės sklerozės. Gydytoja neurologė dr. I. Sereikė atkreipia dėmesį, kad ligą gali diagnozuoti tik specialistas, todėl pastebėjus simptomus patartina konsultuotis su savo šeimos gydytoju, kuris nukreips pas neurologą, o šis įvertins, ar reikalingi tolimesni tyrimai.

Vis dėlto pasitaiko atvejų, kai net ir specialistams neiškart pavyksta atpažinti ligą.

„Ligos simptomai gali būti skirtingi – vieną kartą pacientui gali svaigti galva, kitą kartą – tirpsta galūnės, trečią – sumažėja jėgos rankose ar kojose. Skirtingi simptomai gali suklaidinti ne tik pacientus, bet ir gydytojus. Be to, kaip ir sako pavadinimas, liga yra išsėtinė, o tai reiškia, kad ji paveikia skirtingas centrinės nervų sistemos dalis, yra išsitęsusi laiko atžvilgiu. Patvirtinti ligos diagnozę galima tik mažiausiai po dviejų paūmėjimų“, – teigia I. Sereikė.

Gydymas tampa paprastesnis

Nepaisant to, kad išsėtinės sklerozės priežastys iki galo nežinomos, gausybė mokslinių tyrimų leido rasti veiksmingų kovos su liga būdų.

„Per pastaruosius 20 metų padaryta labai didelė pažanga: atrasta naujų vaistų su įvairiais veikimo mechanizmais – geriau toleruojamų, saugesnių, veiksmingesnių. Pasiekiami rezultatai yra išties geri ir vis mažiau pacientų tampa neįgalūs, nedarbingi. Dabar išsėtinė sklerozė yra geriausiai gydomas lėtinis neurologinis susirgimas“, – sako gydytoja.

I. Sereikė džiaugiasi, kad Lietuvoje tiek gydymo, tiek diagnostikos galimybės ne ką prastesnės nei Vakarų Europos valstybėse.

Neseniai išsėtinės sklerozės gydymas mūsų šalyje dar labiau pažengė į priekį. Pirmą kartą rinkoje pasirodė vaistas, padedantis gydyti pirminę progresuojančią išsėtinės sklerozės formą, nuo kurios anksčiau nebuvo jokių vaistų.

„Vaistas okrelizumabas veikia selektyviai – tik tam tikras ląsteles, dėl kurių išsivysto liga. Vartojant jį nėra slopinamas bendras žmogaus imunitetas, nedažnėja infekcinės ligos. Be to, jis saugus – įrodyta, kad vaistą vartojant ilgą laiką pastebima nedaug šalutinių reiškinių“, – sako dr. I. Sereikė.

Tyrimai rodo, jog net du trečdaliai pacientų po kelerių metų nebevartoja vaisto kaip nurodyta.  Tad du kartus per metus lašinamos infuzijos yra žymiai patogesnis gydymo būdas.

Paklausta, ką patartų daryti susirgusiems išsėtine skleroze, daktarė ragina nepamiršti, kad didelė dalis sergančiųjų šia liga gyvena pilnavertį gyvenimą.

„Sergantiems svarbu žinoti, kad liga yra ne nuosprendis, o iššūkis, su kuriuo reikia kovoti. Dauguma ligos formų gali būti gydomos ir leidžia pasiekti, kad pacientai jaustųsi sveiki, darbingi, integruoti, tik jiems reikia vartoti vaistus“, – teigia ji.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.