LT EN
Spalio 16 d., TREČIADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Prof. A. Utkus išsaugojo jaunystės idealus

2015 01 15

Europinio lygio Europai skirtame universitete paruoštų medikų Lietuvoje jėga nesulaikysi. Tokia mintimi praėjusių metų lapkritį Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto gimtadienį pasitiko šio fakulteto dekanas dr. prof. Algirdas Utkus. Tačiau jis jauniems medikams primena ir kitą kryptį. 1989-aisiais mediko karjerą Panevėžio ligoninėje pradėjęs profesorius įsitikinęs: ir šiandien provincijos ligoninė yra gera mokykla rezidentams.

Rusijoje, Prancūzijoje, JAV tobulinęsis, skirtingose socialinėse sistemose klinikinį ir mokslinį darbą dirbęs biomedicinos mokslų daktaras prof. A. Utkus tvirtina, kad įvairi patirtis jį praturtino, o požiūris į mediciną išliko iš esmės toks pat.

Ar į žmogų, ligą, mediciną jis vis dar žvelgia taip pat, kaip studijų ar rezidentūros metais? Prof. A. Utkus prisipažįsta, kad jo vertybių sistema išliko tokia pati: „Tos vertybės nepasikeitė. Kokios jos buvo, tokios ir liko. Ir aš tikiuosi, jos tokios ir liks.“

Paklaustas, ar ši vertybių sistema nepatyrė išbandymų, susimąsto. Anot jo, kad ir kokioje sistemoje dirbtų medikas, jo užduotis nepakinta: „Esmė yra žmogui padėti – tam, kuris serga.“ Ir kiekviename mediko gyvenimo etape tenkantys profesiniai išbandymai, anot prof. A. Utkaus, tik užgrūdina. Jaunystėje, studijų metais, būsimasis medikas išbandomas koliokviumais ir egzaminais, pradėjęs dirbti – būtinybe savarankiškai priimti sprendimus, kad tenka įveikti baimę, nepasitikėjimą savo jėgomis. Vėliau – dar kitokie išbandymai, tačiau nė vienas jų nepakeičia esminių vertybių.

Šių laikų gydytojas dažnai verčiamas sukti galvą, kad jo darbas apsimokėtų ligoninei arba jam pačiam. Ar įvairiose mediko pozicijose pabuvusiam profesoriui neatrodo, kad mediko vaidmuo šiandien dažnai labiau primena verslo dalyvio padėtį?

„Keičiasi vertybių skalė – tai pasakytina ir apie visuomenę. Keičiasi ši skalė medikų pasaulyje. Taip, suprantu, medikui reikia uždirbti pinigų ir ligoninei, ir sau, ir savo šeimai – neabejotinai. Tačiau medikas vis tiek turėtų būti šiek tiek aukščiau. Materialinė pusė neturėtų būti pagrindinis dalykas. Kita vertus, valstybė turėtų užtikrinti orų žmogaus gyvenimą – kad žmogui nereikėtų keliaklupsčiauti prieš pinigus“, – teigė prof. A. Utkus.

Pasak Medicinos fakulteto dekano, svarbu tai, kuo žmogus save identifikuoja ir ko jis nori: „Yra, ne paslaptis, jaunų žmonių, kurie galvoja, kad pasirinkę mediko profesiją, turėdami tam tikrą profesinę kvalifikaciją, jie daug uždirbs ir tai vienintelis jų gyvenimo tikslas. Tačiau tokių žmonių yra visur.“

Daug kas, anot profesoriaus, priklauso nuo žmogaus, o žmogus irgi priklauso nuo to, kokioje aplinkoje jis augo, kaip su juo buvo elgiamasi.

Dirbdamas fakulteto dekanu, profesorius neapleidžia pedagoginės veiklos ir gydytojo genetiko darbo Medicininės genetikos centre – konsultuoja pacientus. Prof. A. Utkaus mokslinės veiklos kryptis – lūpos ir / ar gomurio nesuaugimų klinikinė ir segregacinė analizė. Mokslo interesų prioritetas – biologinė asimetrija, klinikinių interesų sritis – sindromologija.

Gydytojas pripažįsta, kad genetikos profesionalai turi tam tikrą profesinį antspaudą – konsultuodami pacientą genetikos klausimais, pagal žmogaus išorę vertina jo genetinį fenotipą. „Žmogaus išorė gali nemažai pasufleruoti, padėti įtarti tam tikras genetines ligas. Žmogaus išorėje galima pastebėti tam tikrų genetinių ypatumų, taip vadinamų mažųjų anomalijų – nukrypimų nuo normos, kurie neturi įtakos žmogaus gyvenimui, bet jie yra svarbūs įtariant genetines ligas“, – sakė prof. A. Utkus.

Kalbėdamas apie žmogaus etinę poziciją, genetikas prof. A. Utkus genetiką, regis, padeda į šalį. Savo profesinio elgesio maksimas atranda savo vaikystės šeimoje.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.