LT EN
Gruodžio 16 d., ŠEŠTADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Rūpinatės savimi – pasidomėkite, kuo serga Jūsų senelė

2017 09 14

VUL Santaros klinikų Reumatologijos centro vadovė prof. Irena Butrimienė

Jeigu Jūsų senelė kenčia nuo reumatoidinio artrito, rudens vėsa ir drėgmė Jums – ne žaidimas. Santaros klinikų Reumatologijos centro vadovė prof. dr. Irena Butrimienė atkreipia dėmesį: galite turėti paveldėtą polinkį susirgti labai rimta autoimunine liga. Dėl to ji tokių senelių anūkams pataria būti atsargesniems ir labiau vertinti šilumą.

Galite apsirgti ne tik senatvėje

Atvėsę orai tampa išbandymu silpnesnę imuninę sistemą ar atsparumą turintiems žmonėms. Kiti gi rudenį išnaudoja grūdindamiesi: maudosi šaltame vandenyje, vaikšto basi šlapiu smėliu – tiki, kad tai sustiprins jų sveikatą ir padės išvengti įvairių ligų. Vis dėlto toks elgesys gali tik dar labiau išprovokuoti kai kurias ligas. Viena tokių – reumatoidinis artritas.

„Jeigu jūsų močiutė serga reumatoidiniu artritu, tai jums tikrai yra didesnė tikimybė susirgti. Ir, deja, ši liga gali užklupti ne tik sulaukus senatvės. Tokios moters anūkams reikėtų labiau save saugoti. Vengti infekcijų, o susirgus gydytis atitinkamai. Būna atvejų, kur paprastai neskirtum antibiotikų, bet jeigu žinai, kad šeimoje yra linkusių sirgti tam tikromis ligomis, tada antibiotikai – mažesnė blogybė. Griežtesnio režimo tokiems žmonėms reikėtų laikytis ir harmoninio persitvarkymo laikotarpiu. Nors ši liga ir nėra dažna, ja serga vos 1 proc. žmonių, tačiau dėl jos specifikos ir sukeliamų organizmo pokyčių apie ją kalbėti reikia“, – atkreipia dėmesį profesorė.

Apriboja judėjimą

Reumatoidinio artrito tipiniai požymiai, apie kuriuos dažniausiai esame girdėję – skaudantys, sustingę, patinę sąnariai, kuriuos įveikti padeda šiuolaikinės gydymo priemonės.

Pasak profesorės, reumatoidinis artritas pirmiausia paveikia smulkiuosius plaštakų ir pėdų sąnarius, kelius, čiurnas. Be to, liga gali pažeisti ne tik sąnarius, bet ir sausgysles, širdį, akis, plaučius ir net inkstus. Kitaip sakant, reumatoidinis artritas yra viso organizmo susirgimas, kurio laiku negydant ar gydant netinkamai pasekmės yra skaudžios.

Pati liga prasideda nuo sąnarių uždegimo, kurio metu pažeidžiama vidinis sąnario dangalas, vėliau –kremzlė, sausgyslės ir tarsi „išsukiojami“ sąnariai. Vargina sąnarių skausmas, jie patinsta, patinimo vietose gali  parausti, rytais būna tarsi sustingę, nelankstūs, jautresni,  vargina bendras  silpnumas.

Prof. dr. I Butrimienė atkreipia dėmesį, kad, skirtingai nuo kitų ligų, visi šie mobilumą apribojantys ligos simptomai gali užsitęsti labai ilgai – pacientas gali būti visiškai bejėgis dvi ar daugiau valandų, kartais – visą dieną. Dažnai dėl skausmų, sustingimo ir silpnumo plaštakose žmogus net nenulaiko arbatos puodelio.

Tenka saugotis infekcijų

„Į atvėsusius, drėgnus orus reumatoidinis artritas dažniausiai reaguoja. Tačiau orai ligonį veikia netiesiogiai. Jie tiesiog padidina infekcinių susirgimų tikimybę, o tokie susirgimai visada pablogina artrito eigą. Rudenį gresia dažnesni peršalimai, šlapimo takų infekcijos, bronchitai. Kadangi reumatoidinis artritas yra autoimuninis susirgimas, dauguma šios ligos terapijos remiasi į imuniteto reguliavimą. Iš esmės mes slopiname žmogaus pasipriešinimą sau pačiam. Autoimuniniame susirgime žmogus tarsi pats save ėda, ir mes tai slopiname, tačiau tuo pačiu metu dalinai slopiname ir jo organizmo pasipriešinimą infekcijai. Kitaip sakant, toks gydymas šiek tiek padidina imlumą infekcijai“, – aiškina Santaros klinikų Reumatologijos centro vadovė prof. dr. Irena Butrimienė.

Ji pabrėžia, kad sergantiesiems reumatoidiniu artritu labai svarbu apsisaugoti: tinkamai apsirengti, vengti įvairių ekstremalių situacijų. Pavyzdžiui, rizikinga lįsti į šaltą vandenį, vaikščioti šaltyje basomis.

„Savo pacientus perspėjame, kad panašios daugeliui žmonių tinkamos grūdinimosi priemonės mūsų pacientams, deja, nelabai tinka. Tai gali jiems ne padėti, o pakenkti. Kitaip sakant, tai jiems būtų per daug rizikingas žaidimas“, – perspėja profesorė.

Polinkis, kuris gali būti išprovokuotas

Kas tai yra autoimuninis susirgimas? Ką tai reiškia sirgti šių susirgimų grupei priskiriamu reumatoidiniu artritu? Anot prof. I Butrimienės, autoimuninio susirgimo esminės savybe yra ta, kad organizmas jau gimsta turėdamas tam tikrą genetinį polinkį susirgti tokio tipo liga.

„Reumatoidiniu artritu dažnai suserga tie žmonės, kurių tėvai, seneliai, tetos ar dėdės sirgo artritu. Ir šį susirgimą gali  provokuoti įvairios infekcijos, hormoniniai persitvarkymai tam tikrais gyvenimo periodais, pvz., brendimo, nėštumo ir gimdymo ar klimakteriniu laikotarpiu. Ką tik gimus vaikui neįmanoma ištirti, ar jis sirgs šia liga, ar ne“, – aiškina prof. dr. I Butrimienė.

Anot gydytojos,  reumatoidinis artritas nėra genetinė liga, kai turint tam tikrą geną būtinai susirgsi. Ligą išprovokuoja ir jai išsivystyti padeda tam tikros paveldėtos organizmo savybės ir aplinkos poveikis. Be to, nors reumatoidinio artrito atsiradimo mechanizmas jau neblogai išnagrinėtas, visgi iki galo nėra išaiškintas.

Prof. dr. I. Butrimienė neslepia – taip, tai yra pats sunkiausias autoimuninis artritas. Iki modernios terapijos atsiradimo tai buvo sunkų neįgalumą sukelianti, prie invalido vežimėlio ar lovos prikaustanti liga. Tačiau dabar, taikant modernų gydymą, ši liga keičia savo veidą.

Svarbu gydytis nuo pradžių

„Šia liga serga ir vaikai, taip pat ir žmonės pačiame jėgų žydėjime, ne tik vyresni. Ir pats reumatoidinis artritas turi įvairias formas. Gali būti ir sunkesnių atvejų, kai negalima apsieiti be biologinės terapijos, ir yra ne tokios sunkios formos, kai žmogus gali išlikti darbingas visą laiką. Sergant šia liga gyvenimo kokybė labai priklauso nuo to, kokį darbą dirba žmogus. Jeigu tai fizinis darbas ir liga progresuoja, dažnai tenka darbo atsisakyti, o jeigu protinis darbas, užtenka pakeisti režimą ir jo laikytis“, – pastebi profesorė.

Ji taip pat atkreipia dėmesį, jog labai svarbu jau pradinėje ligos stadijoje atskirti, ar tai yra autoimuninis artritas, ar kitokios kilmės artritas, pvz., dėl traumos, dėl pereikvojimo, dėl medžiagų apykaitos sutrikimų ar dėl persirgtos infekcinės ligos. Priemonių tai padaryti šiuolaikinė medicina tikrai turi. Tiesiog labai svarbu, kad žmonės laiku kreiptųsi į specialistą. Netikusi taktika, kai susirgę žmonės ieško išeičių patys, klausia patarimo vaistininko, klausinėja draugų, išbando, ką gali, o liga progresuoja.

„Yra įrodyta, kad liga pirmaisiais metais padaro daugiau žalos negu vėlesniais metais per dešimtmečius. Ankstyva diagnostika yra ypač svarbi. Mūsų klinikoje yra įkurtas Ankstyvo artrito kabinetas, į kurį tikrai nesunku patekti. Tai yra tarsi „žaliasis koridorius“ pacientams – geras būdas anksti nustatyti diagnozę, anksti nukreipti pas atitinkamus specialistus, paskirti tinkamą gydymą ir sustabdyti ligą“, – atkreipia dėmesį prof. I Butrimienė.

Vaistų yra, bet nėra pasirinkimo

„Ši liga buvo pirmoji revoliucijos šauklė reumatologijos srityje, kai reumatologija įgijo tarsi antrąjį kvėpavimą. Juk prieš 30 metų ši liga buvo kaip artėjančio invalidumo nuosprendis, jis reiškė, kad pacientui, ko gero, reikės prarasti darbą. Tačiau atsiradus dabartinei biologinei terapijai, ši liga tapo visiškai kontroliuojama. Aišku, iškyla ir naujų problemų, tačiau mokslas nestovi vietoje, atsiranda nauji vaistai. Deja, neturime galimybių juos paskirti arba dėl to, kad jų kaina per didelė ir valstybė jos nekompensuoja, arba jie tiesiog neįtraukti į oficialų tam tikrų ligų gydymo aprašą. Nuolat atsiliekame. Dalis problemos, kad valstybė neišgali, kita dalis – su tomis pačiomis lėšomis nėra racionaliai tvarkomasi“, – aiškina prof. dr. I. Butrimienė.

„Tikimės, kad nuo ateinančių metų biologinės terapijos taikymas bus racionalesnis, vaistus pradėjus pirkti ne centralizuotai, kaip kad perkama dabar, o perkėlus juos į kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Tikimybė, kad pacientas gaus jam labiausiai tinkamą vaistą tokiu atveju yra didesnė, tik svarbu užtikrinti, kad pacientams šie vaistai nebūtų kaitaliojami, parenkant pigesnius, nes toks kaitaliojimas gali iššaukti organizmo reakciją, kai suleistas vaistas dėl atsiradusių prieš jį antikūnų labai greitai iš organizmo pašalinamas.  Labai svarbu, kad institucijos, tvarkančios vaistų politiką, įsiklausytų į specialistų patarimus“, – sako prof. I. Butrimienė.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.