LT EN
Sausio 23 d., KETVIRTADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Santariškių medicinos miesteliui – studentų idėjos ir patarimai

2014 09 18

Penktadienį šventiškai ir nuotaikingai buvo baigtos kūrybinės dirbtuvės „Sveikatos miestas – Santariškės“, trukusios dešimt dienų. Sėkmingai pavykęs renginys nustebino ne tik dalyvius, bet ir pačius organizatorius – sulaukta gausybės idėjų, kaip pagerinti Santariškių medicinos miestelį.

Projektas vykdytas bendradarbiaujant su jaunąja karta – Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) architektūros specialybės studentais, kurie, atvykę į Santariškių medicinos miestelį (SMM), buvo supažindinti su visa miestelio infrastruktūra, jame esančiais pastatais, teritorijomis, kasdieniu specialistų darbu, SMM galimybėmis ir kliūtimis. Prie projekto maloniai prisidėjo ir VGTU Architektūros fakulteto dekanas Liutauras Nekrošius. O projektą kuruoti jam padėjo dar 3 pagalbininkai. Kūrybinėse dirbtuvėse taip pat dalyvavo vienas iš Santariškių medicinos miestelio architektų Kazimieras Regimantas Plyčiūraitis-Plyčius.

Pasak vienos iš renginio kuratorių Indrės Ruseckaitės, šių kūrybinių dirbtuvių metu buvo suteikta galimybė į viską pažvelgti tarsi iš šono ir kitomis akimis pamatyti, ko dar miesteliui trūksta ir ką būtų galima jame pagerinti. Visi 27 projekte dalyvavę studentai tuojau pat ėmėsi darbo. Apibendrinus pirmosiomis dienomis pamatytas problemas, studentai pasiskirstė dirbti su skirtingomis sritimis: judėjimu ir erdvėmis.

STUDENTAI DIRBO GRUPĖSE

I.Ruseckaitė pristatė visus projektus ir idėjas: „Viena grupė analizavo erdvių klausimą, bandydami išsiaiškinti, kokių viešų erdvių miestelyje trūksta, ką reikia patobulinti, kad jos būtų labiau naudojamos. Kita grupė kalbėjo apie Santariškių tapatumą, bandydami atsakyti į klausimus, ar tai sveikatos ar ligų miestas, o gal medicinos fabrikas, ir siūlė idėjas, kaip suformuoti Santariškių kaip sveiko miesto tapatumą.

Dar viena grupė tyrinėjo Nacionalinio vėžio instituto vidines viešąsias erdves ir siūlė jų pokyčius, kad žmonės mieliau jomis naudotųsi. Ketvirtoji šios srities grupė tyrinėjo SMM parkus ir galimybes suteikti jiems naują kokybę “.

Tuo tarpu judėjimo grupė pasiskirstė į tris pogrupius. Viena jų iškėlė tezę, jog žmonės mažai naudojasi Santariškių tolimosiomis erdvėmis, nes nežino, kad jos yra ir kiek laiko užtrunka jas pasiekti. Tad jie sudarė ir apskaičiavo maršrutus,kurie bus ypatingai naudingi miestelio gyventojams bei veiks kaip turiningo laisvalaikio ir fizinio aktyvumo skatinimas. Kita grupė analizavo miestelio navigaciją, bandydami išspręsti klausimą, kaip lengviau orientuotis didžiulėje erdvėje. Trečioji grupė nagrinėjo judėjimo patogumo klausimą.

„Studentai patys atliko tyrimus ir pasiūlė, jų nuomone, reikalingus sprendimus. Viena komanda visą parą kameromis filmavo pagrindinę sankryžą, analizuodami, kaip vyksta judėjimas, kokios populiariausios trajektorijos, kur susidaro spūstys. Taip pat tikrino susisiekimo galimybes ir patys sėdo į neįgaliųjų vežimėlius, kad išbandytų, kaip miestelio aplinka ir teritorija pritaikyta žmonėms su negalia. Taip buvo pastebėti trūkumai, vietos, kurias reikėtų patobulinti“, – dėstė I. Ruseckaitė.

Kitas projekto kuratorius architektas Tomas Grunskis atkreipė dėmesį, jog studentų profesionalus požiūris kone radikaliai skyrėsi nuo Santariškių gyventojų ir darbuotojų pastebėjimų: „Projekte dalyvavę studentai yra be penkių minučių profesionalai, nes jau kitais metais jie pradės veiklą kaip profesionalūs architektai – specialistai. Jų įgūdžiai daugelyje sričių yra puikūs ir įvairius dalykus jie jau stebi profesionalų akimis.“ Pasak T. Grunskio, projektas jam leido suprasti, jog kol kas Santariškėse viskas vyksta sinoptiniu būdu, kai pagal situaciją sprendžiama konkreti didesnio ar mažesnio masto problema. „Aš ir pats nuolat studentams kartojau, kad šiandieninės Santariškės man yra gigantiškas “transformeris”, kuris vis prisijungia kažkokį mažesnį darinį. Tačiau apie jas niekada negalvojama kaip apie sveiką urbanistinę terpę, patogią aplinką gyventi.

Visos idėjos plėtojamos mąstant apie miestelį ne kaip apie erdvę patogią gyventi ir būti, o kaip apie sveikatinimo ar gydymo fabriką. Ir mums buvo aktualu parodyti šią situaciją ir savybes bei parodyti alternatyvius raidos kelius ir požiūrius kaip Santariškės galėtų būti plėtojamos sveiko miesto principais“, – svarstė T. Grunskis. Esame įpratę, jog gydymo įstaigos nuolat kelia baimę bei nerimą. Ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje yra nemaža dalis žmonių, bijančių gydytojo uniformos. „Sveikatos miestas – Santariškės“ tapo puikiu pavyzdžiu, kaip galima pakeisti šį požiūrį ir šią vietą paversti jaukia aplinka būti, kuri nebūtinai kelia vien tik neigiamas emocijas. „Taip yra todėl, kad tik šiandien mokomės galvoti apie tai, kas yra visavertė ir tinkama žmogui vieša erdvė ir sveika urbanistinė terpė.

Miestelį projektavę architektai pripažįsta, kad apie tai nebuvo kalbama ir svarstoma statybų ir projektavimo metu, nes Santariškės buvo kuriamos kaip grynai funkcinis – technologinis projektas. Mūsų dienomis jau aktualizuojamas naujas požiūris į miesto viešąsias erdves, jų gyvybingumą ir pridėtinę vertę. Taip pat pradėta svarstyti apie tai, ar urbanistinė ir gyvenamoji aplinka gali ne tik nekenkti žmogui, bet taip pat veikti jį pozityviai, galiausiai net gydyti. Tokią šiuolaikinę filosofiją žino ir jauni studentai, kurią jie bando taikyti. Projekto metu tai akivaizdžiai pasitarnavo, nes sukurtas naujas požiūris į ilgą laiką kitokiu įvaizdžiu ir turiniu pasižymintį objektą. Galima sakyti, kad prie to daugiausiai prisidėjo patys darbuotojai, kurie suteikė galimybes mums į Santariškes pasižiūrėti lyg iš vidaus. Ir aš pats tokias jas mačiau pirmą kartą. Šio projekto rezultatai nustebino ir nudžiugino. Netgi viršijo visus mano lūkesčius“, – džiaugėsi T. Grunskis.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.