LT EN
Gruodžio 16 d., ŠEŠTADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Sintetinė biologija: ateityje gydysime ligos priežastį, o ne pasekmes

2017 11 28

Jaunieji šalies mokslininkai darsyk įrodė: nėra jokių kliūčių čia, Lietuvoje, kloti ateities medicinos pamatus. Tai patvirtino ir Vilnius-Lithuania iGEM komandos triumfas prestižiniame sintetinės biologijos konkurse „iGEM“. Šiais metais Bostone (JAV) iškovotas konkurso Didysis prizas, aukso medalis ir trys specialieji prizai papuošė 2015 ir 2016 metų komandų auksinių apdovanojimų kolekciją. Tokie pasiekimai atkreipė į Lietuvą viso pasaulio mokslininkų dėmesį.

Suteikia naujų galimybių

Vilnius-Lithuania iGEM komanda kiekvienais metais konkursui pateikia originalų projektą. Pernai tai buvo retai ligai fenilketonurijai gydyti skirtas darbas, šiemet – fundamentalus mokslo darbas apie keleto plazmidžių (organizmų paveldimumo faktorius, esantis ląstelės citoplazmoje ir perduodantis genetinę informaciją nepriklausomai nuo chromosomų – red. past.) suderinimą ir kopijų skaičiaus valdymą bakterijoje. Skaitmeninį projekto pristatymą galite peržiūrėti čia: http://2017.igem.org/Team:Vilnius-Lithuania.

„Šių metų darbo idėja labai svarbi, nes plazmidės biotechnologijoje iš esmės yra pagrindinis įrankis, kaip į bakteriją įnešti tam tikrą genetinę informaciją. Plazmidėje telpantis informacijos kiekis yra ribotas, ir suderinti šią informaciją keliose bakterijos plazmidėse nėra paprasta, tačiau kuo daugiau galime tų plazmidžių į bakteriją įdiegti, tuo daugiau funkcijų galime jai suteikti. Taip pat, plazmidžių kopijų skaičiaus valdymas gali padėti nauju metodu kontroliuoti genų raišką ląstelėje. Šis modelis analogiškas USB rakto prijungimui prie kompiuterio – kuo daugiau tokių raktų prijungiame, tuo daugiau galime perkelti informacijos į kompiuterį. Ši technologija galėtų būti pritaikyta kuriant organines medžiagas, pvz. vaistus. Panaudojant mikroorganizmų įrankius, šiuo metu kuriama labai daug vaistų. Konkursui pateikta schema suteikia šioms technologijoms naujų galimybių“, – aiškina vienas iš konkurso Vilnius-Lithuania iGEM komandos narių, klinikinės genetikos rezidentas, Santaros klinikų Retų ligų koordinavimo centro vyriausiasis specialistas Karolis Šablauskas.

Anot jo, „iGEM“ didįjį prizą laimėjusios komandos didžiąją dalį sudarė daugiausia skirtingų sričių Vilniaus universiteto studentai: gamtos mokslų, biochemijos, medicinos (genetikos), taip pat informatikos ir politikos mokslų atstovai.

Lietuva – žinoma lyderė

Kiekvienais metais sudėtinė Lietuvos komanda pristato vieną, iš kelių dalių susidedantį projektą. „Pasirengimas projektui – įvairi bei gana plati veikla. Projekto esmė – ne tik ką nors sukurti ir parodyti, kaip tai veikia laboratorijoje, bet ir tinkamai tai pateikti visuomenei, sudominti ją naujomis technologijomis“, – sako K. Šablauskas.

Anot jo, konkurse laimėtas Didysis prizas ir aukso medalis visai komandai suteikė ne tik žinomumą, naujas galimybes, bet ir pasitikėjimą savo jėgomis. „Komanda turi minčių tęsti darbus ir galbūt įkurti panašią veiklą vykdančią įmonę“, – ateities planus atskleidžia genetikas.

Jis pripažįsta, kad įkūrus kompaniją Lietuvoje ir dirbant mokslinį darbą, galima būti naudingiems visam pasauliui. „Lietuvoje šioje srityje turime gana didelį įdirbį, turime ir tokių pasaulyje žinomų kompanijų kaip „Thermo Fisher scientific Baltics“, pasaulyje žinomi ir mūsų profesoriaus Virginijaus Šikšnio laimėjimai. Biotechnologijų srityje Lietuva yra lyderė ne tik Baltijos šalyse“, – sako K. Šablauskas.

Medicinos ateitis – ne vien medikų darbas

K. Šablausko dalyvavimas „iGEM“ komandoje susijęs ir su jo, kaip medicinos praktiko veikla. Išskirtinis šia prasme buvo praėjusių metų konkursinis projektas, skirtas fenilketonurijai gydyti.

„Susitikau su žmonėmis, turinčiais darbo laboratorijoje praktikos. Tuo tarpu aš, kaip žmogus, besidomintis klinikine genetika, mačiau, kokių kyla problemų gydant šią ligą. Kadangi tai yra projektas, įtraukiantis įvairių sričių žmones, buvo labai naudinga pasidalinti savo idėjomis ir problemomis su tais, kurie gali sugalvoti, kaip tam tikrą idėją įgyvendinti techniškai. Toks bendradarbiavimas gali labai praversti medicinos mokslui“, – pastebi K. Šablauskas.

Pasak genetiko, panašūs sprendimai ar sėkmė nebūtinai susiję su pačiomis geriausiomis laboratorijomis ar įranga – tai įrodė ir konkurse aukso medalius laimėjusi Vilnius-Lithuania iGEM 2016 komanda. Viską, ko reikėjo, jaunieji mokslininkai rado Lietuvoje. Didžioji dalis reikalingos įrangos buvo Vilniaus universiteto laboratorijoje, kitą dalį paskolino rėmėjai.

„Kur kas sunkiau būtų kalbėti apie įmonės steigimo galimybes. Šioje srityje patirties turime gerokai mažiau. Kiek žinau, Lietuvoje vargiai rastume sintetinės biologijos srityje dirbančių startuolių. Tačiau tai galėtu būti prad-ia“, – sako K. Šablauskas.

Lietuvoje turime visko, ko reikia

Savo, kaip genetikos specialisto, ateitį Santaros klinikų rezidentas norėtų sieti su Lietuva.

„Techninių išteklių, manau, turime užtektinai. Be to, šiais laikais pasaulis yra pakankamai mažas, o jei ko nors neturi savo šalyje, tai visada turi galimybę atsivežti tai iš kitur. Išvažiavęs gali sugrįžti su nauja patirtimi. Tiek sintetinė biologija tiek biotechnologiijos, manau, turėtų būti tos sritys, į kurias daugiau investuojama. Viena vertus, medicinoje šių technologijų vystymas yra gana brangus, tačiau, kita vertus, jis gali atnešti didžiulę naudą, nes tai yra prevencinė medicina. Genų inžinerijos priemonėmis gydomas ne simptomas, bet ligos priežastis. Todėl tai yra galimybė labai pagerinti sveikatą žmonėms ateityje. Mano vizija ir misija – kad ateityje mes gydytume ne kokias nors ligos pasekmes, o turėtume galimybę išspręsti tas problemas, užkirsdami kelią joms pasireikšti“, – sako genetikas.

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad genų inžinerijos tyrimų srityje Lietuvoje kol kas atliekama labai nedaug, todėl kai kurie dalykai vis dar nėra teisiškai apibrėžti.

„Pastarieji metai turės įtakos tam, kokią terpę šiems tyrimams savo šalyje turėsime. Tikiuosi, kad palankiai terpei atsirasti padės pastaruoju metu mūsų pasiekti darbo rezultatai, bus sudarytos galimybės toliau vystyti šią perspektyvią sritį Lietuvoje“, – apie savo pamėgtos mokslo srities perspektyvas sako K. Šablauskas.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.