LT EN
Lapkričio 19 d., SEKMADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Skauda skrandį: kai kuriais atvejais padėti gali tik psichoterapeutas

2017 11 14

Skrandžio skausmus ne visada išgydys gastroenterologas, o širdies skausmus – kardiologas. Priežastis – ne visi nemalonūs, varginantys kūno pojūčiai yra kūno problemos. Tai vis labiau supranta ir medikai, ir ligoninių vadovai. Vis labiau besispecializuojantys medikai žmogų ima matyti tokį, koks jis ir yra – žiūri į jį kaip į visumą. Tai patvirtina ir Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų praktika.

Žmogus – kūno ir sielos visuma

Besikeičiantį medikų, o ir pacientų požiūrį į ligonių gydymą pastebi ir Santaros klinikų Psichiatrijos skyriaus vedėjas, psichiatras, psichoterapeutas Edgaras Dlugauskas.

„Greitėjant gyvenimo tempui, atsirandant daugiau veiklų, lieka mažiau laiko, žmonės mažiau bendrauja tarpusavyje, psichologinė įtampa didėja, dėl to atsiranda daugiau psichologinių problemų. Matau dar kitą problemą, kad dažnai tos psichologinės problemos lieka neišspręstos, neatpažintos ir virsta jau psichosomatinėmis problemomis, dėl kurių žmonės jau kreipiasi į ligoninę. Tai gali būti įvairios širdies, skrandžio ligos. Šios problemos labai dažnai yra susiję su psichologine žmogaus būsena“, – sako E. Dlugauskas.

Anot jo, požiūris į žmogų, kaip į visumą, nėra visiškai naujas.

Patvirtina ir tyrimai

„Dabar net ir tyrimai įrodo, kad kai žmogus laimingas, tada jis ir fiziškai sveikas. Sveika siela turi įtakos ir sveikam kūnui“, – pastebi psichiatras.

Pasak E. Dlugausko, nauji psichoanalizės tyrimai rodo, kad laimė yra tokia būsena, kada žmogus grįžta į tam tikrą atskaitos tašką. Kaip pavyzdį būtų galima pasakyti: kai žmogus apserga, kai pasireiškia ligos simptomai, kai žmogui ima skaudėti, jis tampa nelaimingas. Kai simptomai nyksta, žmogus tampa laimingesnis, jis pajaučia malonumą, atsipalaidavimą. Būtent ta būsena – grįžimas į tą gerovės būklę – suteikia laimės pojūtį. Žinoma, šis pojūtis yra subjektyvus, bet jis tikrai labai svarbus.

Psichiatras taip pat pastebi, kad žmonės pradeda drąsiau priimti savo psichikos problemas, drąsiau leidžia sau išgirsti, kai kardiologas jam pataria dėl sveikatos problemų pasikonsultuoti su psichoterapeutu.

„Žmonių supratimas keičiasi, jie tampa labiau išprusę ir drąsiau žiūri į tai, kad susirgimo ar skausmo priežastis gali būti psichologinė“, – sako E. Dlugauskas.

Skrandžiui gydyti – psichoterapija

Psichiatrijos skyriaus vedėjas kaip pavyzdį prisimena Gastroenterologiniame skyriuje gydytą 50 metų amžiaus vyrą. Ligonis skundėsi skrandžio skausmais, jam atlikti visi įmanomi tyrimai, kurie nenustatė jokio fizinio sutrikimo. Pasiūlius psichiatro konsultaciją, žmogus sutiko. Išaiškėjo, kad jo gyvenime vyksta labai daug pokyčių: jis labai išgyvena, kad gali netekti darbo, nes darbovietėje vyksta pertvarka. Pašlijo santykiai šeimoje, suaugę vaikai nutolo. Visa tai žmogui kėlė nuolatinį nerimą, tokioje būsenoje jis jau gyveno kelis metus.

„Pasakodamas apie savo gyvenimą jis buvo liūdnas, prislėgtas, skundėsi sutrikusiu miegu, viso pokalbio metu jis nenusišypsojo. Atlikus papildomą psichologinį tyrimą jam buvo diagnozuota depresija bei pasiūlyta tęsti gydymą Psichiatrijos skyriuje. Paskyrus gydymą, po psichologinių užsiėmimų, jo savijauta pagerėjo. Pasitaisė nuotaika, atsirado optimizmo ir įgūdžių, kaip galbūt būtų galima spręsti psichologines problemas, galbūt ir socialinius klausimus. Be to, išnyko ir skrandžio skausmai. Tai patvirtino, kad mūsų psichologinė būsena turi didelę įtaką visam mūsų organizmui“, – sako psichiatras.

Kiekviename skyriuje – po psichoterapeutą

Ligoninėje dirbančiam E. Dlugauskui žinomos įvairios į ligoninę pakliuvusių žmonių problemos, kurių kilmė yra psichologiniai sunkumai. Pavyzdžiui, pasitaiko konsultuoti žmogų po infarkto, kai sutrinka visas žmogaus gyvenimo ritmas, pacientui tenka permąstyti, keisti savo gyvenimo būdą, apmąstyti ateitį, kuo jis užsiims, ką jis darė iki tol ne taip. Tokiu atveju žmogus išgyveną didelę traumą, smūgį.

„Jeigu žmogus jaučiasi sveikas, laimingas, jis gali užsiimti savęs tobulinimo dalykais savarankiškai. Bet jeigu atsiranda simptomai, jeigu žmogus jaučiasi blogai, tada jis turėtų kreiptis į specialistus. Juk niekas, pasiskaitęs iš vadovėlio,  savęs neoperuoja, o kreipiasi į specialistą. Tokiems ligoniams nerekomenduočiau užsiimti populiarių straipsnių skaitymu ar bandyti kaip nors pasigydyti patiems, nes galite užgaišti dar daugiau laiko ir liga įsigalės“, – pataria E. Dlugauskas.

Gydo menu ir knygomis

Gamtos kadrus užfiksavo E. Lugauskienė

„Santaros klinikų administracija supranta geros psichologinės savijautos svarbą, gydantis įvairias ligas. Visi stacionaro pacientai, gydančiam gydytojui paskyrus, gali būti konsultuojami psichologo, esant būtinybei – psichiatro. Manau, labai didelis laimėjimas, kad psichologo pagalba yra suteikiama tą pačią dieną. Nors jie skundžiasi visai dėl kitų problemų, psichoterapeuto gydymas pagreitina sveikimą ir sustiprina jų sveikatą – šis poveikis jaučiamas ne tik gydantis skyriuje, bet ir išėjus iš ligoninės“, – aiškina E. Dlugauskas.

Žmogaus sielos gydymo srities lyderis Santaros klinikose, žinoma, yra Psichiatrijos skyrius. Jame dirbantys medikai specializuojasi būtent padėti žmonėms, kurie serga depresija, psichosomatinėmis ligomis. Šiame skyriuje dirba profesionali psichologų, psichiatrų komanda.

„Skyriaus pacientai gydomi ne tik medikamentais, bet taip pat ir meno terapija,  biblioterapija, skyriuje yra didelė biblioteka, vyksta grupiniai užsiėmimai, taip pat individualūs psichologiniai užsiėmimai, ligoniams skiriama kineziterapija – žmogus gauna įvairiapusę pagalbą. Į žmogų žiūrima kaip į visumą, kur psichologiniai ir kūno dalykai vertinami kaip visuma“, – pasakoja E. Dlugauskas.

Santaros klinikų Psichiatrijos skyriuje ne atsitiktinai eksponuojamos gamtos nuotraukos. Mat remiantis klinikiniais tyrimais, yra įrodyta, kad ne vien tik pati gamta, bet ir gamtos vaizdai padeda atsipalaiduoti, sukuria geresnę atmosferą, tad ir mes stengiamės padaryti, kuo jaukesnę tą aplinką. Todėl parodas čia, skyriaus personalo kvietimu, rengia tiek garsūs, tiek ir nežinomi gamtos fotografai.

Svarbi motyvacija

Psichiatras taip pat atkreipia dėmesį, kad psichologinės pagalbos efektyvumas labai priklauso nuo žmogaus motyvacijos.

„Motyvacija mes vadiname žmogaus norą ir siekį išsiaiškinti. Labai svarbu paminėti, kad jeigu žmogus nenori, atsisako, nesutinka bendrauti, kalbėtis, jis lieka be galimos pagalbos. Todėl stengiamės motyvuoti žmogų, paaiškinti, kaip galima būtų sau padėti. Kada žmogus ieško, jis randa psichologinę pagalbą. Šiuo metu psichologinė pagalba prieinama visiems besigydantiems klinikose, pirminės sveikatos priežiūros centruose, galima pasinaudoti ir mokamomis psichoterapeuto, psichologo paslaugomis. Taip pat yra įvairios jaunimo linijos – tokia pagalba tikrai prieinama vos ne tą pačią akimirką“, – pastebi E. Dlugauskas.

Ar žmonės ieškos tokios pagalbos, priklausys nuo to, ar jie supras, kad svarbu ir sveika siela, ir kūnas, ir kad reikia visu tuo rūpintis.

Jei kalbėsimės, būsime sveikesni

„Dabar žmonės supranta, kad savo kūnu reikia rūpintis, reikia treniruotis, sveikai maitintis. Betgi taip pat reikia rūpintis ir savo siela – ji turi būti sveika. Lyginant Lietuvos žmonių požiūrį su požiūriu į sielos ir kūno visumą Šiaurės šalyse, matytume tikrai ženklų skirtumą. Žinoma, turime daugiau neišspręstų socialinių problemų. Pagal Maslow piramidę pradžioje turi būti patenkinti baziniai žmogaus poreikiai, o tada žmogus gali rūpintis savo kitais poreikiais – jeigu žmogus alkanas, neturi kur gyventi, tai rūpintis savo psichologine sveikata jam tikrai sudėtinga“, – sako psichiatras.

Šiaurės šalys, anot jo, yra daugiau pažengusios ta linkme – jau turi erdvės suprasti kitą žmogų, išklausyti.

„Žmogus, jaučiantis didelį nepriteklių, nuoskaudą, tiesiog yra piktas ant viso pasaulio ir jis tuo pykčiu kenkia ne tik aplinkiniams, bet ir sau – tai tarsi užburtas ratas. Kuo mes būsime laimingesni, tuo mes būsime ir sveikesni. Gal neverta iš karto kalbėti apie „skrydį į kosmosą“, gal pradžioje pakaktų ir labai nedidelio žingsnelio, galbūt reikėtų po truputį pradėti keisti santykius savo aplinkoje, padėti savo artimiesiems, pasikalbėti, skirti laiko pokalbiui, pabuvimui kartu, pabendravimui. Tai atrodo taip nedaug, bet tai labai daug reiškia sveikatai. Be to, turėtume būti tolerantiškesni, nes dabar žmonės pikti, ieško kaltų“, – aiškina Santaros klinikų Psichiatrijos skyriaus vedėjas E. Dlugauskas.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.