LT EN
Rugpjūčio 18 d., PENKTADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Svarbiausia – išmokti būti geru žmogumi

2017 06 02

Santaros klinikose dirba ypatinga gydytoja. Kaip sako pati Neonatologijos centro vyresnioji gydytoja, vaikų kardiologė doc. dr. Ramunė Vankevičienė, kasdien ji stengiasi būti geru žmogumi, tinkamai atlikti gydytojos pareigas ir visomis išgalėmis padėti ligoniams.

Tikrojo pašaukimo pavyzdys

„Švelnesnės, rūpestingesnės ir tokios pilnos žmogiško švelnumo daktarės nesame sutikę.“ Taip pacientai atsiliepia apie doc. dr. R. Vankevičienę. Tai gydytoja, kuri nuoširdžiai atsidavusi savo darbui. Ji dirba nuosekliai, gerai žinodama, ką daro ir apie tai nesiskelbdama – tyliai. Ne atsitiktinai profesinės medicinos darbuotojų dienos proga kolegos šiai gydytojai suteikė nominaciją „Tikrasis pašaukimas“.

Pati gydytoja, paklausta apie paskatą pasirinkti medicinos mokslus, sako, kad tai buvęs tiesiog vidinis balsas. Vienintelė jai artima medikė vaikystėje buvo teta, dirbusi akušere. Niekas doc. dr. R, Vankevičienės specialiai tapti gydytoja neragino. Tačiau dar būdama pradinių klasių moksleivė ji žinojo: bus gydytoja.

Vaikų kardiologe  doc. dr. R. Vankevičienė dirba nuo 1994 metų. Kai dar buvo Santaros klinikų rezidentė, jos mokytojai buvo prof. hab. dr. Aleksandras Laucevičius ir prof. habil. dr. Audrius Aidietis, kardiologijos ir širdies chirurgijos centro gydytojai.

Tiria naujagimių širdeles

„Dirbti pradėjau širdies chirurgijos reanimacijoje, tuomet tik kūrėsi atskira vaikų reanimacija, vaikai buvo gydomi kartu su suaugusiais. Atlikdavau širdies echoskopiją įvairaus amžiaus žmonėms po širdies operacijų. Vėliau buvo visokių lemtingų susitikimų su įvairiomis asmenybėmis, jie paskatino mane tęsti mokslus doktorantūroje, užsiimti antenataline kardiologija. Lietuvoje ji tada buvo naujiena“, – prisimena gydytoja.

2002 m. ji apgynė disertaciją apie vaisiaus širdies ultragarsinius parametrus, tais pačiais metais pradėjo dirbti Santaros klinikų Vaikų ligoninėje vaikų kardiologe Neonatologijos centre. Kaip vaikų kardiologė ji konsultuoja ir mokyklinio amžiaus vaikus, ir naujagimius, o taip pat moteris, kai negimusiam vaisiui yra įtariama širdies yda.

Emocinių išgyvenimų netrūksta

Nesveika vaiko širdis – ypatingų emocijų tėvams sukeliantys žodžiai. Nelengva užduotis tenka ir medikui: ne tik gydyti, bet ir kartu su tėvais išgyventi skausmingą diagnozę. Kaip gydytojai pavyksta išlaikyti tokį emocinį krūvį?

Doc. dr. R. Vankevičienė pripažįsta: būna labai sudėtingų momentų, kai turi pasakyti, jog negimusiam vaikui yra labai sudėtinga įgimta širdies liga. Nėra lengva pranešti tai žmonėms, kurie laukia pirmojo vaiko, kurie tikisi, kad tai bus sveikas vaikas.

„Tokie momentai reikalauja ypač daug žinių, nes turi suteikti kuo smulkesnę informaciją, nes žmonėms kyla labai daug klausimų, jie nori viską žinoti. Kita vertus, reikia labai daug žmogiškumo, kad suprastum, kaip pasakyti, kaip tai perteikti, kad suteiktum vilties, kad žmonės pasiryžtų tam ilgam gydymo etapui ir gyvenimui su vaiku,“ – sako gydytoja.

Vaikai negimsta geri ar blogi

Vis dėlto ji tvirtina, kad teigiamų emocijų jos darbe gerokai daugiau negu neigiamų.

„Liūdnieji atvejai, kada nepavyksta, nėra dažni. Dabar apskritai išgyvenamumas ne tik su įgimta širdies liga, bet ir kitomis patologijomis yra labai pagerėjęs. Padeda moderni medicinos įranga, gydytojų žinios, mūsų medikai neatsilieka nuo pasaulinių tendencijų. Dauguma tokių ligonių išgyvena. Nemažai atvejų, kai vaikams nereikia gydymo – jie tiesiog pasveiksta, išauga. Vaikų gydytojų didžioji misija yra vykdyti profilaktiką, kurios suaugusiųjų medicinoje visada buvo mažai, o vaikų profilaktikai pediatrai skiria didelį dėmesį nuo senų laikų. Ir tik pastaraisiais metais, kai pediatrų specialybė buvo naikinama, tokių profilaktinių priemonių sumažėjo, nes šeimos gydytojai nepajėgia visko aprėpti“, – aiškina doc. dr. R. Vankevičienė.

Dirbdama su vaikais, gydytoja turėjo progos geriau pažinti vaikų širdis ne tik fiziškai.

„Vaikystėje į pasaulį žiūrime visai kitomis akimis, mokame vaikiškai džiaugtis. Tą vaikišką džiaugsmą suaugusieji kažkur praranda. O vaiko gerumas ir blogumas didžiąja dalimi priklauso nuo to, kokioje aplinkoje vaikas auga – tikrai negalima sakyti, kad vienas gimė geras, o kitas – blogas. Dabar visi matome, kad pasaulis labai pasikeitęs ir toliau keičiasi, tai keičia santykius tarp žmonių, į žmonių gyvenimą skverbiasi naujosios technologijos, jos palieka didelį antspaudą ir žmogiškuose santykiuose. Daug tėvų intensyviai dirba, vaikams skirdami per mažai laiko. Mokykla – irgi su savo didelėmis problemomis. Visa tai atsiliepia ir vaikų sveikatai, elgsenai“, – sako gydytoja.

Trūksta valstybės dėmesio

Doc. dr. R. Vankevičienė – Vilniaus pediatrų draugijos pirmininkė ir Lietuvos pediatrų draugijos sekretorė, tad jai žinomos ir garbiausių, iškiliausių šalies vaikų pediatrų mintys. Pasak jos, pediatrai pastaraisiais metais daug kalba apie tai, kad valstybės pareigūnai, kurie atstovauja Lietuvai, tik šneka, kad vaikas yra didžiausia vertybė, bet, deja, faktai sako ką kita.

„Eilę metų kalbame, kad yra pažeidžiama ir vaikų teisė gauti kokybišką sveikatos priežiūrą, matome, kad naikinami ne tik pediatrų etatai, bet naikinami vaikų skyriai ligoninėse rajonuose, nyksta specialistų skaičius, ir tai yra labai didelė problema“, – atkreipia dėmesį gydytoja.

Jos džiaugsmas – darbas ligoninėje kartu su puikiais žmonėmis. Tai, anot gydytojos – specialistai, su kuriais draugauji, dirbi, gyveni. Savo kolegas ji prisimena ir sekmadienį bažnyčioje – linki jiems stiprybės, sveikatos ir Dievo palaimos.

Knygos, gėlės, kelionės ir žmonės

Mėgstamiausia gydytojos veikla po darbo – knygų skaitymas. Mėgsta gamtą, mielai rūpinasi savo namo kieme auginamomis gėlėmis ir kitais augalais. Mėgsta keliauti, kartu su šeima turi artimų žmonių ir bičiulių ratą, mėgsta bendrauti, kolekcionuoja gerąsias mintis.

„Dažnai pagalvoju, kad kiekvienas mes turime misiją šiame pasaulyje ir mūsų gyvenimas yra mokymasis, sugebėjimas kažką atrasti, pažinti ir, be abejo, palikti pėdsaką. Bet bene svarbiausias dalykas – išmokti būti geru žmogumi, o tai yra labai sudėtingas dalykas. Tam turbūt ir skirtas gyvenimas, kad nepaisant visų sunkumų, kelio vingių, sugebėtum atrasti tikrąsias filosofines tiesas ir bent jau gyvenimo pabaigoje galėtum pažvelgti į pasaulį kitomis akimis, su nauja proto doze. Išmokti kiekvieną dieną tapti geresniu žmogumi – tai man svarbiausia. Įvairiai galėtume apibūdinti gerą žmogų, bet pirmiausia jis nieko neįžeis, padės kitam, nieko nesmerks, bus atradęs ramybę tarp savęs ir pasaulio“, – sako gydytoja.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.