LT EN
Sausio 17 d., ANTRADIENIS
ŽEMĖLAPIS
cinematicrendering_16-9-2-0267193910cinematicrendering_16-9-2-0267193910 2016 11 16
Kelionė į žmogaus vidų

Nauja „Siemens Healthineers™“ sukurta vizualizavimo technologija suteikia galimybę pamatyti kūno vidų taip aiškiai, kad rodomus vaizdus gali suprasti ne tik gydytojai, bet ir pacientai.

dsc_0365dsc_0365 2016 11 09
Nyksta riba tarp gyvybės mokslų ir IT

Jungtiniame Gyvybės mokslų centre spalio pabaigoje įvyko Inovatyvios medicinos draugijos inicijuotas tarpdisciplininis renginys „Neuroniniai tinklai – nykstanti riba tarp gyvybės mokslų ir informacinių technologijų“.

montvilaitemontvilaite 2016 10 11
Dr. D. Montvilaitė ištyrė neišnešiotų naujagimių retinopatija sirgusių vaikų sveikatą

Vaikų ligoninės Vaikų akių skyriaus gydytoja oftalmologė dr. Donata Montvilaitė apgynė biomedicinos mokslų daktaro disertaciją tema „Priešmokyklinio amžiaus vaikų, kurie sirgo neišnešiotų naujagimių retinopatija, regos sistemos ir auksologinių charakteristikų sąsajų analizė“.

dsc_5708dsc_5708 2016 09 16
Nuotolinė pacientų stebėsena – žingsnis į skaitmenizuotą medicinos ateitį?

Šiuolaikinis gyvenimas neatsiejamas nuo išmaniųjų įrenginių bei informacinių technologijų. Mokslininkai nuolatos ieško būdų, kaip techniką išnaudoti teigiamiems gyvenimo pokyčiams. Kiekvienam žmogui ypatingai aktuali ir rūpima sritis – sveikata. Užkirsti kelią širdies ir inkstų ligoms padeda tinkamas gyvenimo būdas. Deja, dažnai savo sveikata pradedama rūpintis tik tuomet, kai jau atsiranda ligos.

Europos skaitmeninės patologijos draugijos steigėjai (iš kairės): Vincenzo della Mea, Marcial Garcia Rojo, Arvydas LaurinavičiusEuropos skaitmeninės patologijos draugijos steigėjai (iš kairės): Vincenzo della Mea, Marcial Garcia Rojo, Arvydas Laurinavičius 2016 09 02
Skaitmeninė patologija: prabanga ar būtinybė?

Jau ne pirmą dešimtmetį Lietuvoje ir pasaulyje vyksta skaitmenizavimo procesai. Telefonija, komunikacijos, medicinos sritys, tokios kaip radiologija, jau yra visiškai skaitmenizuotos. Pastarąjį dešimtmetį proveržis prasidėjo ir patologijos srityje. Neseniai skaitmeninės patologijos iniciatorių grupė iš viso pasaulio, tarp kurių – ir Valstybinio patologijos centro direktorius prof.

Dr. Aušrelė KesminienėDr. Aušrelė Kesminienė 2016 05 09
Vertinant Černobylio avarijos padarinius reikėtų remtis mokslinių tyrimų duomenimis

Dr. Aušrelė Kesminienė iš Tarptautinio vėžio tyrimų centro Lione (International Agency for Research on Cancer – IARC) sako, jog reikėtų atskirai kalbėti apie žalą sveikatai, kurią patyrė avarijos likviduotojai, ir apie galimą Černobylio radiacijos įtaką Lietuvos gyventojų sveikatai. Kiekvieną pavasarį Lietuvoje atgyja diskusija apie galimai juntamą Černobylio avarijos įtaką mūsų šalies gyventojų sveikatai.

DSC_3135DSC_3135 2016 05 03
Cas9: molekulinės žirklės genomų redagavimui

Vilniaus universiteto Biotechnologijos instituto Baltymų-nukleorūgščių sąveikos tyrimų skyriaus mokslininkų komanda prof. V. Šikšnys, dr. G. Gasiūnas, T. Karvelis yra vieni pirmųjų pasaulyje, ištyrusių bakterijų CRISPR/Cas 9 antivirusinės apsaugos sistemos veikimo principus. Mokslininkai taip pat atrado, kad Cas 9 baltymas gali būti panaudotas kaip „žirklės“, tiksliai redaguojančios DNR ir gali būti panaudotas, siekiant specifinių genomo pokyčių.

DBMSDBMS 2016 04 20
Svarbi informacija dėl prieigos prie duomenų bazių

Sulaukus gausybės skaitytojų klausimų, kada bus atstatyta prieiga prie duomenų bazių, Lietuvos medicinos biblioteka informuoja, kad baigėsi licencinės sutartys duomenų bazėms, kurios buvo užprenumeruotos pagal projektą „eMoDB.LT2: Elektroninių mokslo duomenų bazių atvėrimas Lietuvai – antrasis etapas“.

DSC_0805DSC_0805 2016 01 28
BBMRI-ERIC generalinio direktoriaus vizitas Lietuvoje

Šių metų sausio 21 d. Lietuvoje lankėsi prof. Jan-Eric Litton, BBMRI-ERIC® (Biobanking and BioMolecular resources Research Infrastructure) generalinis direktorius ir vyriausioji projektų vadovė Michaela Th. Mayrhofer. Ši organizacija yra didžiausias Europoje mokslinės infrastruktūros konsorciumas, vienijantis 18 Europos valstybių bei vieną tarptautinę organizaciją – tarptautinį vėžio tyrimų centrą.

IMG_5260IMG_5260 2015 12 17
Vėžio žymenų tyrimams - inovacija, įkvėpta gamtos

Šiuolaikinis vėžio gydymas kelia naujus reikalavimus audinių patologijos tyrimų tikslumui, atkartojamumui bei gaunamos informacijos išsamumui. Molekulinių biožymenų tyrimai vėžio audiniuose vis dažniau pasitelkiami parenkant taikininę terapiją bei numatant tolimesnę ligos eigą, tačiau jų erdvinis pasiskirstymas vėžio audinyje gali būti netolygus (heterogeniškas).

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.