Lapkričio 24-oji – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto įkūrimo diena. Šį pirmadienį fakultetui sukako 233 metai. Medicinos fakulteto įkūrimo data laikoma 1781 metų lapkričio 24 diena, kai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiosios mokyklos rektorius Martynas Počobutas, sakydamas mokslo metų pradžios kalbą, paskelbė įkuriąs Medicinos skyrių.

Kosulys, sudirginta nosies ir gerklės gleivinė, greitai kimbančios peršalimo ir kitokios ligos, būdingos nusilpus imuninei sistemai – nebūtinai atvėsusio oro pasekmė. Tai – nedidelė dalis negalavimų simptomų, kurie gali būti susiję su aplinką užtvindžiusiomis kietosiomis dalelėmis. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tarša kietosiomis dalelėmis turi įtakos kvėpavimo takų, tai pat širdies ir kraujagyslių ligų sergamumui.

1964 m. spalio 14 d. profesorius akademikas  Algimantas Marcinkevičius pirmą kartą Lietuvoje atliko širdies operaciją su dirbtine kraujotaka 14 m. pacientei, turinčiai įgimtą širdies ydą. Šiandien šiai pacientei jau 64 m.
Operaciją profesoriui A.Marcinkevičiui padėjo atlikti akademikas Eugenijus Mešalkinas iš Novosibirsko.

Šalies citogenetikos specialistai šiemet gavo aukščiausią tarptautinį pripažinimą už savo darbą ir kvalifikaciją. Tai parodė citogenetikos laboratorijos kokybės kontrolės šių metų patikros rezultatai. Kadangi citogenetikos tyrimų sąlygos Lietuvoje skiriasi nuo kitų Europos šalių, geras laboratorijos įvertinimas prilygsta laimėjimui.

Senstančioje visuomenėje įvairios sveikatos problemos tampa vis aštresnės. Viena iš tokių – širdies nepakankamumas, kuris yra toks pat piktybinis susirgimas, kaip ir vėžys. Patirtimi, gydant šia ligą, Vilniuje dalijosi Europos ir Amerikos medikai.