LT EN
Vasario 18 d., SEKMADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Vaikų diabetas: atmeskime mitus ir pripažinkime tikrovę

2018 01 25

Kodėl vaikai serga cukriniu diabetu ir ar įmanoma šios ligos išvengti? Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytojas vaikų endokrinologas, medicinos mokslų daktaras Robertas Kemežys atkreipia dėmesį į vaikų diabetą lydinčius prietarus ir tėvų nenorą pripažinti, kad jų vaikai serga.

Kodėl vaikai suserga cukriniu diabetu?

Didžiąją sergančiųjų šia liga dalį sudaro vaikai, sergantys 1 tipo diabetu, kuris yra autoimuninė liga. Esant tokiam polinkiui, organizmas nepagamina reikiamo kiekio  insulino. Dėl to padidėja gliukozės koncentracija kraujyje, sukelianti diabetą. Vaikų endokrinologai dažniausiai susiduria su 1 tipo diabetu – jis sudaro 95–99 proc. visų vaikų diabeto atvejų.

Likusią dalį sudaro 2 ir kitų tipų diabeto atvejai – pavieniai, reti atvejai, labiau priklausantys nuo gyvenimo būdo, mitybos. Europiečius 2 tipo diabetas dažniau užklumpa jau suaugusius, turinčius viršsvorio ar nutukimo problemą, kilusią dėl netinkamos mitybos, mažo fizinio aktyvumo. Toks gyvenimo būdas gali būti susiformavęs vaikystėje ar paauglystėje, o diabetas pasireiškia tik sulaukus 50 ar 60 metų.

Daugeliui žmonių sunku susitaikyti, kad yra ligų, nepriklausančių nuo gyvenimo būdo, jų pačių valios… Ar 1 tipo diabetas yra liga visam gyvenimui ir nuo jos neįmanoma apsisaugoti?

Mūsų gydomi vaikai yra iki 18 metų, sergantys autoimuniniu 1 tipo diabetu, kurią sukelia absoliutus insulino trūkumas. Medicinos mokslas neturi aiškių duomenų, kad šio tipo susirgimas kaip nors priklausytų nuo gyvenimo būdo – mitybos ar fizinio aktyvumo. Medikai šiuo metu neturi aiškių galimybių išgydyti 1 tipo diabetą, kurio požymis – ryški beta ląstelių destrukcija. Galbūt ateityje, po kokių kelių dešimtmečių, mums pavyks atkurti beta ląsteles iš kamieninių ląstelių ar panašiai. Jau yra vykdomi tyrimai, bandant sukurti diabeto vakciną, tačiau kol kas jie yra dar tik ankstyvojoje stadijoje. Todėl labai svarbu, jog su 1 tipo diabetu susidūrę žmonės neturėtų šios ligos neigti, o ją priimti ir valdyti.

Su kokiais mitais, gydydami I tipo diabetą, susiduria vaikų endokrinologai?

Vaikams susirgus 1 tipo diabetu ir pradėjus juos gydyti insulinu, tėvai kartais mano, kad insulinas yra kenksmingas organizmui. Pasitaiko, kad žmonės liguistai bijo insulino, kurį mes vertiname kaip pakaitinės terapijos priemonę – trūkstamą kiekį insulino, kurį turėtų pasigaminti pats organizmas, mes papildome iš išorės.

Žmonės nenori susitaikyti su 1 tipo cukrinio diabeto diagnoze. Jeigu ji nustatoma vaikui, tėvai kartais bando visokiais būdais tą diagnozę paneigti. O nustatant diagnozę neprireikia ypatingų ar sudėtingų diagnostinių tyrimų, tiesiog užtenka ištirti gliukozės koncentraciją veninėje plazmoje. Dabar dažnai naudojamas ir glikozilinto hemoglobino tyrimas, kuris atspindi ilgalaikę 2,5–3 mėnesius trunkančią glikemiją. Taigi susirgimo diagnozė nustatoma labai lengvai, o gydymas yra sudėtingas ir ilgalaikis.

Apie trečdalis pacientų, kuriems naujai nustatoma diagnozė, patenka į ligoninę su diabetine ketoacidoze. Tokius ligonius labai troškina, jie geria daug skysčių, gausiau šlapinasi – pasireiškia gliukozurija ir ketonurija. Neretai krenta tokių ligonių svoris, kartais padidėja apetitas, jaučiamas bendras silpnumas. Jei laiku nediagnozuojama, kartais kyla ūminė komplikacija – diabetinė ketoacidozė, tokius ligonius tenka gydyti netgi intensyvios terapijos skyriuje.

Gydytojas Robertas Kemežys

Į kokius pradinius 1 tipo diabeto požymius tėvai turėtų atkreipti dėmesį, kad nepavėluotų kreiptis į medikus?

Pagrindiniai požymiai – pradeda kristi vaiko svoris, vaikas pradeda dažniau šlapintis, ypač naktį. Mažesniems vaikams kartais pasireiškia vadinamoji naktinė enurezė, kai vaikas nevalingai šlapinasi į lovą miegodamas. Dėl diabeto vaikas be aiškios priežasties pradeda gerti daugiau skysčių, jaučiamas iš burnos sklindantis acetono kvapas. Tokiais atvejais reikėtų kreiptis į šeimos gydytoją, kuris paskirtų atlikti gliukozės koncentracijos kraujyje ir šlapimo tyrimus. Jei augančio vaiko svoris krenta, tai nėra normalu. Kai kuriais atvejais tai gali būti ir virškinamojo trakto liga, tačiau galima įtarti ir 1 tipo diabetą.

Ar daug vaikų serga 1 tipo diabetu Lietuvoje? Ar ši statistika skiriasi nuo kitų Europos šalių skaičių?

Lietuvoje kiekvienais metais skaičiuojama apie 100 naujai susirgusių šia liga vaikų iki 18 metų. Tai nėra daug, palyginti su Suomija, kuri pagal šį rodiklį Europoje pirmauja. Pasaulyje šių susirgimų skaičius turi tendenciją šiek tiek didėti. Vis dėlto Lietuva, skirtingai nei Suomija ar Švedija, nėra priskiriama šalių, kuriose šis susirgimas įvardijamas kaip labai dažnas, kategorijai. Šiaurės šalys pasižymi didesniu sergamumu šia liga. Manoma, kad Suomijoje tai lėmė šalies uždarumo nulemta genetinė izoliacija.

Kuo pasižymi ir kaip tokių pacientų gyvenimą palengvina naujausios gydymo technologijos?

Vienos iš pažangiausių technologijų yra insulino pompos. Jas naudojant, nereikalingos injekcijos, tereikia kas tris paras keisti kateterį. Taip pat šiuo metu jau dalinai prieinamos gliukozės monitoringo sistemos, kuriomis gliukozės koncentracija nustatoma paodyje – specialūs po oda įvesti jutikliai gali būti laikomi nuo penkių dienų iki dviejų savaičių. Į gliukozės matavimo prietaisą informacija iš jutiklių perduodama nuotoliniu belaidžiu būdu, taigi šiuo atveju neprireikia durti į pirštą, kai gliukozės koncentracijai ištirti naudojamas kapiliarinis kraujas.

Ką patartumėte tiems, kurie norėtų išvengti 2 tipo diabeto?

2 tipo diabeto profilaktika prasideda jau nuo nėščiosios mitybos. Svarbu, kaip ji maitinasi, koks yra gliukozės lygis jos kraujyje. Kadangi gliukozė praeina placentos barjerą, ji gali stimuliuoti vaisiaus beta ląsteles, kad jos išskirtų didesnius insulino kiekius. Tokie naujagimiai gali gimti didesni, su vadinamąja diabetine fetopatija. Labai svarbi ir pirmųjų kūdikio metų mityba, kuri programuoja jo medžiagų apykaitą. Dėl to pageidautina, kad kūdikis iki metų būtų maitinamas motinos pienu. Vėliau reikėtų vengti per daug angliavandenių su aukštu glikeminiu indeksu: cukraus, įvairių saldumynų, sulčių, saldžių gėrimų. Visame pasaulyje jaučiama tendencija mažinti cukraus kiekį įvairiuose produktuose, ypač skirtuose vaikų mitybai, taip pat ir sudarant valgiaraščius vaikų darželiuose, mokyklose, be to, nepamiršti ir fizinio aktyvumo.

Svarbūs yra treji metai: pirmieji metai, kurie prasideda  moteriai pastojus, antrieji – kūdikystės metai, o taip pat ir antrieji vaiko metai. Visi šie metai svarbūs ne tik 2 tipo diabeto, bet ir nutukimo bei širdies ir kraujagyslių ligų, įskaitant hipertenziją, insultą, aterosklerozę, infarktą, profilaktikai. Pasaulyje nutukusių vaikų daugėja, prie to prisideda ir jų mityba bei mažas fizinis aktyvumas vėlesniame laikotarpyje. Todėl ne tik didžiosios valstybės, bet nuo šių metų ir Lietuva nustatė mažesnes kalorijų normas vaikų mitybos valgiaraščiuose vaikų ugdymo įstaigose. Šis kalorijų skaičius turėtų būti koreguojamas greitai veikiančių angliavandenių sąskaita. Šiandien jau aišku, iki šiol vaikams nustatytas būtinas kalorijų kiekis nebuvo moksliškai pagrįstas, todėl ikimokyklinėse įstaigose ir mokyklose jis dažniausiai būdavo dirbtinai padidinamas, į maistą dedama daugiau cukraus ar riebalų. Manoma, kad šios naujos mitybos normų tendencijos galėtų turėti įtakos visame pasaulyje augančiam suaugusiųjų 2 tipo diabeto susirgimų skaičiui, o taip pat ir tokių pačių susirgimų skaičiui Azijos šalyse ir tam tikrose etninėse grupėse.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.