LT EN
Rugsėjo 17 d., ANTRADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Vaikų ligoninės konferencijoje – keturiasdešimties ligoninės metų veiklos apžvalga

2019 07 02

Tarptautinei vaikų gynimo dienai pažymėti skirta konferencija šiais metais buvo išskirtinė – atiduota duoklė trijų ir keturių dešimčių metų pediatrijos ir vaikų chirurgijos laikotarpiams pažymėti. Šie trys-keturi dešimtmečiai skaičiuojami nuo 1978-1988 metų, kai vaikams teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos to meto sveikatos politikų sprendimu buvo perkeltos į pradėtą kurti Santariškių medicinos miestelį.

Konferencijoje dalyvavę Vaikų ligoninės medikai apžvelgė keturiasdešimties metų istorinį Vaikų ligoninės veiklos laikotarpį.

Visą šią savaitę dalinsimės pranešimais, kurie primins keturių dešimtmečių senumo įvykius.

Žvilgsnis į tolimą praeitį

Kaip pasakoja istorinį pranešimą parengusi Vaikų ligoninės direktoriaus patarėja Olga Zimanaitė,  1944 m. Kauno gatvėje veikė du skyriai – vaikų ir chirurgijos, turėję 100 lovų. 1949 m. vaikų chirurgijos skyrius buvo perkeltas į I tarybinę ligoninę, kur įkurtas ir tuberkulioziniu meningitu sergančių vaikų padalinys.  1950 m. šie skyriai kartu su dviem – 5-ąja ir 6-ąja Vilniaus miesto konsultacijomis bei poliklinika Žygimantų gatvėje buvo perkelti į patalpas Vytauto gatvėje ir pavadinti Vilniaus miesto jungtine vaikų ligonine, kuriai ėmė vadovauti vyriausioji gydytoja S. Raciūtė (1950-1954 m.). Tuo metu Žvėryne, Vytauto gatvėje esančio pastato vienoje pusėje buvo įsikūrusi sena karinė ligoninė, o kitoje pastato pusėje butuose gyveno žmonės.

Nuo 1954 m. čia įsikūrusios Vaikų ligoninės veiklai iki 1959 m. vadovavo vyriausioji gydytoja O. Siurplienė, kurios darbą nutraukė tais metais įvykusi tragiška lėktuvo katastrofa, nusinešusi būrį garsių Lietuvos pediatrų. Nuo tų metų Vaikų ligoninės vairą į savo rankas perėmė iki 1974 m. vadovavo vyriausioji gydytoja O. Lajauskienė.

1968 m. buvo įkurtas organizacinis – metodinis kabinetas, kurio darbuotojai kartu su stacionaro bei poliklinikų gydytojais teikė organizacinę – metodinę ir praktinę pagalbą Vilniaus zonos ir Vilniaus miesto gydymo – profilaktinėms įstaigoms. Ligoninė buvo pervadinta į Respublikinę vaikų ligoninę.

240 lovų tilpo gana ankštose seno pastato patalpose. Ligoninėje veikė trys skyriai – neurologijos ir du pediatrijos. Čia buvo įkurti ir pirmieji respublikoje naujagimių skyriai – neišnešiotiems naujagimiais (40 lovų) ir naujagimiams su centrinės nervų sistemos pažeidimu (40 lovų). Tuo metu vaikų priežiūrai mamos į ligoninę nebuvo guldomos kartu su vaikais, todėl vaikus išslaugydavo šiam darbui atsidavusios, darbščios ir vaikus mylinčios medicinos seselės.

Kaip prisimena vaikų ligų gydytoja O. Zimanaitė, ir tuo metu ligoninė turėjo neblogos medicinos įrangos. O jei pastaroji atrodė ne iki galo tobula, patys ją ir patobulindavo. Gydytoja prisimena, kaip rentgeno laborantė D. Rimkutė buvo sugalvojusi specialius šarvuotus sparnus prie rentgeno aparato, kad nuo jonizuojančiosios spinduliuotės būtų labiau apsaugoti vaikai ir darbuotojai.

Savadarbių prietaisų buvo ir kituose padaliniuose. Žaidimo kambariuose, kuriuose su vaikais dirbo pedagoginį išsilavinimą turintys žmonės, daugybė žaislų ir priemonių buvo pagaminta pačių darbuotojų rankomis.

Rankomis buvo sukurta ir į dabartinę ELI sistemą „panaši“ lenta Priėmimo skyriuje – į ją žvilgtelėjęs, galėjai sužinoti, kokiame skyriuje yra laisvų lovų, kur galima paguldyti ligonį.

Ligoninėje veikė fizioterapijos, ortodontijos skyriai, poliklinika. Specialioje ligoninės vaistinėje buvo gaminami vaistai mažomis dozėmis, reikalingi gydomiems ligoniams.

Veloergometro įsigijimą tikriausiai derėtų laikyti reabilitacijos pradžia. Gydytojai kardiologai labai džiaugėsi, kad jam atsiradus, buvo lengviau ir paprasčiau ištirti pacientų širdies darbą.

1961 m. į Vaikų ligoninę persikėlė Motinos ir vaiko sveikatos institutas, vyko bendros instituto mokslininkų ir gydytojų praktikų vizitacijos, ligoninė tapo šio instituto klinikine baze. Institutui vadovavo prof. E. Puodžiūnienė.  Tuo metu ligoninėje jau veikė intensyviosios terapijos skyrius, naujagimių skyriuose atsirado inkubatorių.

Medicinos seselės atliko didžiulį darbą. Gydytojo darbo sėkmė buvo neįmanoma be geros slaugos. Ilgamete ligoninės vyriausiąja seserimi dirbo Nijolė Švainickienė.

Tuo metu jau imta kalbėti, kad Vaikų ligoninei Vytauto gatvėje jau gerokai trūksta vietos. Nuspręsta, kad reikia naujo pastato, tačiau vaikams, kaip visada, pritrūko pinigų. Todėl naujasis korpusas Santariškėse buvo pradėtas statyti iš labdaros lėšų, surinktų tuo metu privalomose lenininėse talkose. Pirmasis korpusas Santariškėse išdygo plyname lauke. Į tą vietą, kaip prisimena ten darbavęsi dabartiniai ligoninės senbuviai, baugu buvo net važiuoti, kursavo tik vienas autobusas.

Naujasis korpusas iškilmingai atidarytas 1978 m. spalio 29 dieną ir pavadintas II stacionaru (I stacionaras tebebuvo Žvėryne). Tie metai ir laikytini Vaikų ligoninės istorijos, prasidėjusios Santariškių miestelyje, pradžia.

Naujajame stacionare pradėjo veikti iš Antakalnio perkelti 4 Vaikų chirurgijos skyriai (200 lovų), 3 Naujagimių skyriai (110 lovų), Pediatrijos skyrius (40 lovų), Diagnostikos skyrius (18 lovų), du aikų reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai (14 lovų).Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos skyriai, Naujagimių skyriai, įkurti du reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriai. Persikėlus chirugijai, buvo įkurtas Vaikų chirurgijos centras, kuriam vadovavo prof. Jonas Gradauskas. Kartu  II stacionaras tapo ir Vilniaus universiteto profesinio tobulinimo baze.

Ligoninė buvo pervadinta Respublikine vaikų klinikine ligonine, kuriai vadovavo B. Butkevičienė (1974-1983 m.), R. Kuzminskienė (1984-1987 m.) ir G. Dolženko (1987- 2005 m.).

Kadangi pediatrai dar vis glaudėsi ankštose Vytauto gatvės pastatuose, buvo nuspręsta 1988 m. pediatrus perkelti į kitoje Santariškių gatvės pusėje pastatytą naują korpusą su 200 lovų. Šis jau trečiasis vaikų stacionaras tapo Vilniaus universiteto infekcinių ligų klinikine baze.

2002 m. vykdant savivaldybės planą dėl įstaigų restruktūrizacijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos planą dėl paslaugų reorganizacijos buvo įvykdyta vaikų priežiūros paslaugų pertvarka: iš Motinos ir vaiko instituto, I stacionaro Vytauto gatvėje ir Konsultacijų poliklinikos Kęstučio gatvėje buvo įkurtas Pediatrijos centras, kuriam vadovauti buvo paskirtas prof. P. Kaltenis. Prie jo prijungtas ir Utenos vaikų reabilitacijos centras (30 lovų). Po šios pertvarkos ligoninė buvo pavadinta Respublikine Vilniaus universitetine ligonine, o centrai pervardinti į klinikas. Vaikų ligoninėje nuo tų metų veikė Pediatrijos, Chirurgijos ir Neonatologijos klinikos.

Sveikatos priežiūros paslaugų, teikiamų vaikams, mastai nebuvo maži: 1997-2001 per metus stacionare buvo gydoma 21-23 tūkst. ligonių (palyginkite: 2018 m. – per 24 tūkst.), ambulatorinių konsultacijų teikiama iki 50 tūkst. (šiomis dienomis ambulatoriniai apsilankymai jau siekia 255 tūkst.).

Pagal stacionarinių paslaugų restruktūrizacijos programą 2003 m. Vilniaus universitetas ir Sveikatos apsaugos ministerija LR Vyriausybės nutarimu tapo Vaikų ligoninės steigėjais ir buvo pavadinta Vilniaus universiteto vaikų ligonine. Vaikų ligoninėje buvo įsteigti Neurochirurgijos, Akių, Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriai, renovuotos 4 operacinės.

Vaikų ligoninė priimdavo pacientus iš visos Lietuvos, buvo profesinio tobulinimo baze, čia buvo rengiami rezidentai, gydytojai internai, slaugos specialistai. Lankydavosi daug užsienio svečių. Atvykę kitų šalių prezidentai su žmonomis, lankydami svarbius Lietuvos objektus, niekada nepamiršdavo užsukti į Vaikų ligoninę. Jautėmės vienintelė, unikali ir nepakartojama įstaiga, prisimena vaikų ligų gydytoja O. Zimanaitė.

Nuo 1991 m. Vaikų ligoninėje labai suintensyvėjo paramos ir labdaros teikimas. Labdaros lėšomis buvo pagerintos vaikų gydymosi sąlygos, renovuota daug skyrių, nemažai labdaros lėšų buvo investuota į medicinos personalo kvalifikacijos kėlimą užsienyje, nupirkta daug pažangios medicinos įrangos. Daugiausia paramos suteikė išeivijos lietuviai, gyvenantys JAV.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.