LT EN
Rugpjūčio 24 d., ŠEŠTADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Vaikų neurochirurgas Ramūnas Raugalas: be kolegų bendradarbiavimo darbas būtų neįmanomas

2019 07 22

VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės Vaikų Traumatologijos ir ortopedijos skyriaus vaikų neurochirurgijos poskyryje pilnu etatu dirba vos vienas specialistas – tai Metų gydytojo nominaciją pelnęs neurochirurgas Ramūnas Raugalas. Daugeliui gali kilti klausimas – ką gali nuveikti skyriuje dirbantis vienas medikas.

„Bendradarbiaujant su kitų skyrių specialistais pavyksta aprėpti platų spektrą vaikų sveikatos sutrikimų –  nuo lengvų galvos traumų ir hidrocefalijos iki sudėtingų neuroonkologinių,  kaukolės rekonstrukcijų ir epilepsijos operacijų“, – teigia R. Raugalas.

Medikas skaičiuoja, jog per metus Vaikų neurochirurgijos poskyryje apsilanko ne mažiau nei 500 pacientų. Iš visų Lietuvos vaikams atliekamų neurochirurginių operacijų, kurių per metus vidutiniškai būna apie 300, net pusė jų tenka VUL Santaros klinikų Vaikų ligoninės medikams.

Problemas sprendžia drauge

„Gydome įvairaus sunkumo galvos smegenų traumas, o šalia to ir kitas ligas: likvoro apytakos sutrikimus – hidrocefalijas, taip pat kartu su doc. Linu Zalecku vieninteliai Lietuvoje užsiimame kraniofacialine chirurgija – įgimtomis kaukolės deformacijomis“, – pasakoja R. Raugalas.

R. Raugalas kartu su doc. L. Zalecku pirmieji Lietuvoje pradėjo daryti kraniofacialinės chirurgijos operacijas su ištirpstančiomis kaulų plokštėmis – sraigtais, plokštelėmis, kuriais fiksuojami kaulų fragmentai. Šios konstrukcijos per 6-9 mėn. ištirpsta paciento kūne, todėl pavyksta išvengti papildomos antrosios operacijos, kurios metu svetimkūniai turėtų būti išimami.

Gydytojas neurochirurgas Ramūnas Raugalas (kairėje) su kolega doc. Linu Zalecku.

Neurochirurgas pabrėžia, kad sėkminga vaikų neurochirurgijos poskyrio veikla būtų neįmanoma be kitų Santaros klinikų kolegų bendradarbiavimo. Vaikų stuburo deformacijų operacijos Lietuvoje daromos tik VUL Santaros klinikose, jas vaikų ortopedai atlieka kartu su kolegomis neurochirurgais gyd. Robertu Kvaščevičiumi ir Ona Lapteva. Kolegos iš Santaros klinikų taip pat pasitelkiami į pagalbą gydant nervų sistemos onkologinius susirgimus – šiais atvejais dažniausiai tenka bendradarbiauti su prof. Sauliumi Ročka ir gydytoju neurochirurgu Gintaru Migausku.

Kartu su kitais specialistais atliekamos chirurginės operacijos tam tikromis epilepsijos formomis sergantiems pacientams. Šių operacijų VUL Santaros klinikose pradininkas yra Neurochirurgijos centro vadovas prof. S. Ročka. Epilepsija sergantys pacientai, kuriems taikoma chirurginė intervencija, vėliau prižiūrimi glaudžiai bendradarbiaujant su Vaikų neurologijos skyriaus gydytojais.

„Vaikų neurochirurgija skiriasi nuo suaugusiųjų tuo, kad joje yra daug konsultacinio ir diagnostinio darbo.  Stiprioji mūsų pusė yra labai glaudus bendradarbiavimas su kolegomis iš kitų skyrių: dirbame kartu su  radiologais, Vaikų retų ligų koordinavimo centro medikais, neurologais, anesteziologais- reanimatologais, reabilitologais ir kitų sričių kolegas. Be jų bendradarbiavimo darbas būtų neįmanomas“, – apie savo darbo subtilybes pasakoja neurochirurgas.

Apie sunkią traumą primena tik randas

R. Raugalas Vaikų neurochirurgijos poskyryje dirbti pradėjo 2009-aisiais, praėjus metams po jo įkūrimo. Vėliau tapo skyriaus vyresniuoju neurochirurgu.

„Yra daug protingesnių ir talentingesnių už mane chirurgų, bet mano stiprioji pusė ta, kad  aš sugebu juos suburti. Mane vis patraukia kolegos per dantį, kad operacijos protokolų formoje greta chirurgų, asistentų ir kitų pareigybių trūksta „operacijos prodiuserio“. „Prodiusuoti“ vaikų neurochirurgiją man patinka: matau tame prasmę, misiją ir savo vietą“, – teigia neurochirurgas.

Žiniasklaidoje ne kartą rašyta apie sėkmingas R. Raugalo ir kolegų atliktas sudėtingas kraniofacialines ar epilepsijos chirurgines operacijas. Pats R. Raugalas teigia, kad geri atsiliepimai džiugina, vis dėlto kiekvienas išgydytas pacientas ir darbe įdiegta naujovė yra kur kas svarbesni.

Šiais metais R. Raugalas kolegų buvo išrinktas Metų gydytoju Vaikų ligoninėje

Paklausus apie vieną labiausiai įsiminusių pacientų, kurį teko gydyti, R. Raugalas įvardija dvejų metų senumo įvykį – po automobilio susidūrimo su briedžiu į neurochirurgijos skyrių buvo skubiai atgabentas sužalotas jaunuolis.

„Berniukui buvo labai sunki galvos smegenų trauma. Jis buvo skubiai operuotas, dvi savaites praleido reanimacijos skyriuje, vėliau sekė ilgas gydymas Vaikų neurochirurgijos poskyryje ir Vaikų fizines medicinos ir reabilitacijos skyriuje. Praėjus metams po operacijos kažkas pasibeldė į duris, įėjo jaunuolis, ant kurio kaklo iškart pastebėjau po tracheostomijos likusį randą. Pasirodo, tai tas pats vaikinas, kuris po traumos grįžo į klasę, puikiai išlaikė abitūros egzaminus, įstojo į norimą specialybę universitete – jis neturi jokių sveikatos nusiskundimų, o apie traumą primena tik randai. Kai žmogus po tokios traumos sugeba ne tik grįžti į mokyklą, bet ir puikiai ją baigti, tai labai džiugina“, – šypsosi neurochirurgas.

Planuoja stiprinti kraniofacialinę chirurgiją

Lygindamas Lietuvos vaikų neurochirurgijos lygį su kitų Europos šalių, R. Raugalas pažymi, jog Lietuva neišsiskiria iš bendro konteksto.

„Nuo Rytų Europos valstybių neatsiliekame, o palyginus su Vakarų Europa, esame šiek tiek skurdesni, daugiau taupome, turime prastesnę įrangą. Nepaisant to, visuomet lygiuojamės į geriausius.  Apie mūsų specialistų lygį galiu atsiliepti tik teigiamai. Prisimenu, kai 2012 m. buvau Kazachstane, pastebėjau ryškią disproporciją: nuostabi naujausia įranga, tačiau trūksta su ja mokančių dirbti specialistų – juos reikėjo mokyti dalykų, kuriuos mes jau buvome praėję prieš 25 metus“, – pasakoja R. Raugalas.

Vis dėlto sričių, kuriose Lietuvoje norėtųsi matyti didesnę pažangą, yra. Neurochirurgo teigimu, artimiausiu metu planuojama stiprinti kraniofacialinę chirurgiją ir gilintis į sudėtingesnius atvejus, taip pat didinti epilepsijos chirurgijos apimtis.

R. Raugalas užsiminė, jog Vaikų ligoninė planuoja įsigyti inovatyvią neuroendoskopinę įrangą, padėsiančią gydyti intraventrikulinę hemoragiją (pakraujavimas į skilvelių sistemą), ventrikulitą, hidrocefaliją. Tai būdas, kuomet per frezinę angą kaukolėje į skilvelių sistemą įvedama kamera ir darbiniai instrumentai – ši technologija vaikų neurochirurgijoje naudojama gerokai dažniau, nei suaugusiųjų. Su tokia įranga neurochirurgai galės operuoti ir visai mažus vaikus – naujagimius, kūdikius, net ir Vaikų ligoninės Naujagimių intensyviosios terapijos skyriaus pacientus.

„Tai, jog Vaikų ligoninėje iki šiol nėra šios rutininės vaikų neurochirurgijoje naudojamos technologijos – silpniausia vaikų neurochirurgijos vieta mūsų ligoninėje“, – pastebi R. Raugalas.

Dar viena prioritetinė sritis – vaikų spastiškumo, kitaip tariant raumenų kontrolės sutrikimo, chirurginis gydymas. Anot R. Raugalo, dabar šie sutrikimai gydomi tik reabilitologų ortopedų pagalba, tačiau į procesą įsijungus neurochirurgams, pacientų gydymas gali būti gerokai efektyvesnis.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.