LT EN
Rugpjūčio 18 d., PENKTADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Vaikui transplantavo tai, nuo ko gręžiame ir akis, ir nosis

2017 07 20

Vaikų ligoninės gydytoja chirurgė – endoskopuotoja Julija Červinskienė

Santaros klinikų Vaikų ligoninėje neseniai atlikta operacija, kur kas labiau suprantama medikams nei kitų profesijų žmonėms. Čia gydomam septynerių metų berniukui transplantuotos pusmečiu jaunesnės donorės išmatos. Vaikui tokia operacija Lietuvoje atlikta pirmą sykį. Procedūros nauda grindžiama žmogaus organizme esančių gerųjų bakterijų, arba mikrobiotos, dar vadinamos mikrobiotiniu organu, teigiamu bei įvairiapusiu poveikiu žmogaus sveikatai.

Autizmo sutrikimą turintis vaikas

Berniukas, kuriam atlikta išmatų transplantacija, yra autistas ir kenčia nuo virškinamojo trakto sutrikimų. Remiantis pasaulio medikų patirtimi, tikimasi, kad ši priemonė pagerins ne tik vaiko virškinimą, bet ir psichikos sveikatą. Birželio mėnesį atliktą procedūrą planuojama pakartoti liepą.

Procedūrą inicijavo šalyje žinomas vaikų gastroenterologas, biomedicinos mokslų daktaras, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas Vaidotas Urbonas, o transplantaciją kolonoskopijos metu atliko Santaros klinikų Vaikų ligoninės gydytoja Julija Červinskienė.

„Ši procedūra pasaulyje yra santykinai naujas dalykas, nors ji atliekama daug metų. Jau žinoma, kad ši priemonė yra tikrai labai efektyvi gydant infekcinį viduriavimą sukeltą Clostridium difficile bakterijos ir  yra įtraukta į oficialų šios infekcijos sukelto viduriavimo gydymo protokolą. Prieš keletą metų tokias procedūras suaugusiems pacientams pradėjo taikyti kauniečiai. Mūsų ligoninėje šios infekcijos, kurią reikėtų gydyti tokiu metodu pastaruoju metu nepasitaikė, tačiau autizmu sergantis vaikas turėjo įvairių virškinamojo trakto sutrikimų. Jo mama išreiškė didelį norą, kad sūnui būtų atlikta ši procedūra“, – sakė doc. dr. V. Urbonas.

Bakterijos veikia ir psichiką

Anot gydytojo, autizmu sergantys vaikai dažnai turi virškinamojo trakto sutrikimų, yra išrankūs maistui, neretai arba viduriuoja, arba jiems užkietėja viduriai, pučia ar skauda pilvą, graužia rėmuo.  Pablogėjus virškinamojo trakto būklei, pablogėja ir psichika. Kai kurių medikų spėjimu, virškinamojo trakto bėdos gali būti viena autizmo priežasčių. Mat kol kas niekas nežino, kodėl žmonės šia liga suserga ir kodėl sergančiųjų skaičius nuolat auga. Todėl spėjama, kad galbūt įtakos turi ir žarnyno mikrobiota.

Doc. dr. Vaidotas Urbonas

„Žarnyne bakterijų yra keliasdešimt kartų daugiau, negu mes turime nuosavų ląstelių. Netgi galėtume suabejoti, kas mes esame: galbūt esame bakterijos, įvilktos į vyro ar moters skafandrus, nes bakterijų žmogaus kūne yra žymiai daugiau ir jos turi daug daugiau genetinės informacijos. Dėl to kyla klausimas: jeigu pakeistume žarnyno mikrobiotą, ar nepasikeistų žmogaus psichika? Žarnyno bakterijos gamina labai daug medžiagų, ir jos patenka į visą organizmą, nukeliauja į centrinę nervų sistemą ir vienaip ar kitaip ją paveikia. Tai yra  pastebėta eksperimentuojant su gyvūnais. Dėl to pradėta galvoti, kad galbūt galime tų bakterijų žarnyne padidinti ar pamažinti, pakeisti jų sudėtį ir galbūt tai padės reguliuoti psichiką. Buvo bandymų tokiems vaikams duoti antibiotikus – mažinti pusiau blogų bakterijų kiekį, bet tai nepasiteisino. Bandyta jiems duoti probiotikų. Tačiau šiuo atvejų duodi kelių rūšių bakterijas, o jų sveiko žmogaus organizme yra penki tūkstančiai. Kuo blogesnės kitos?“ – pasakojo gydytojas.

Stebėjo teigiamą poveikį

Pasak jo, Vaikų ligoninėje berniukui atlikta transplantacija nebuvo sudėtinga, tai – ne širdies, ne kepenų transplantacija, tačiau reikėjo ruoštis, svarbūs buvo ne tik techniniai dalykai, bet ir organizaciniai, prireikė įvairiausių procedūrų aprašų ir kitokių dokumentų.

Visų pirma buvo  ištirta donorė, tai buvo sveika 6,5 metų mergaitė, gydytojo duktė.. Po to paimtos jos išmatos ir kolonoskopu suleistos į paciento storosios žarnos pradžią. Procedūra praėjo sklandžiai, jokių šalutinių poveikių nepastebėta.

Gydytojo teigimu, po procedūros berniukas pradėjo daugiau kalbėti, išaugo jo susidomėjimas aplinka, pakito žvilgsnio fiksavimas.  „Tai, kas buvo pastebėta, aišku, nėra stebuklas, tačiau tikimės, kad pakartojus procedūrą keletą kartų rezultatas bus geresnis. Dažniausiai ta procedūra yra atliekama keletą kartų, ji nėra vienkartinė. Kadangi prieš kolonoskopiją vaikas migdomas medicininės anestezijos priemonėmis, tai nėra labai lengva procedūra. Sutarėme, kad ją kartosime po mėnesio“, – aiškino gydytojas V. Urbonas.

Anot jo, išgydyti autizmo šia transplantacija nesitikima, tačiau tikimasi, kad tai pagerina ne tik vaiko virškinamojo trakto simptomus,  bet ir bendrą jo savijautą, įskaitant ir psichikos būklę.

Medicinos mokslo dėmesio centre

Kad į žmogaus organizmą patekusios bakterijos gali turėti reikšmės jo psichikai, mokslui jau žinoma. Tuo pagrindu buvo sukurti specialūs  probiotikai – netgi visa jų klasė – psichobiotikai. „Tai vis dar yra nauja, vis dar daug eksperimentuojama. Labai sunku suprasti kaip milijardai įvairių žarnyno bakterijų ir jų produktų veikia mūsų organizmą, tad gal paprasčiau tiesiog jas kartu su jų apykaitos produktais persodinti, negu laukti 20 metų, kol bus nustatytos kaip atskiros bakterijos ir jų visuma sąveikauja su žmogaus organizmu“, – pasakojo doc. dr. V. Urbonas.

Jis atkreipia dėmesį, kad dėl dažnų vaikų autistų virškinamojo trakto sutrikimų, ypač vidurių užkietėjimų, jų organizmas patiria intoksikaciją, ir tai neigiamai veikia tiek jų smegenis, tiek psichiką. Tad galbūt palyginus nebrangiai kainuojančia išmatų transplantacija tokiems vaikams būtų galima pagelbėti.

„Tiek išmatų transplantacija, tiek ir žarnyno mikrobiotos ir probiotikų temos medicinos mokslo pasaulyje šiuo metu yra „ant bangos“, atliekama daug tyrimų. Žarnyno mikrobiota – viena dinamiškiausia ir mokslininkų labiausiai tyrinėjama sritis, kuriai skiriama daug investicijų, nes kol kas šioje srityje – daug nežinomybės“, – pasakoja doc. dr. V. Urbonas.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.