LT EN
Rugpjūčio 18 d., PENKTADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Vilniečiai tikrinosi dėl širdies nepakankamumo

2017 05 08

Lietuva yra tarp Europos šalių, kur sergamumas ir mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra vienas didžiausių. Vien nuo širdies nepakankamumo Lietuvoje kenčia per 100 tūkst. žmonių, Europoje tokių – per 15 mln.  Prognozuojama, kad iki 2030-ųjų skaičius išaugs dar 25 proc., jei Europoje nebus imtasi suderintų veiksmų. Lietuvoje praėjusiais metais beveik 17 tūkst. pacientų, kuriems pirmame gydymo etape buvo įrašyta širdies nepakankamumo diagnozė, buvo paguldyti į ligoninę dėl ligos paūmėjimo.

Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į širdies nepakankamumą, kurį sveikatos priežiūros specialistai ir medikai prilygina epidemijai, visoje Europoje pirmą gegužės savaitgalį minima supratimo apie širdies nepakankamumą dienos, kurių metu organizuojami šviečiamieji renginiai visuomenei. Vienas tokių renginių buvo organizuotas Vilniuje, Akropolio prekybos ir pramogų centre. Jo metu visi norintys galėjo pasikonsultuoti su patyrusiais gydytojais kardiologais, slaugytojomis, kinezioterapeutais – širdies nepakankamumo specialistais, pasidaryti nemokamus tyrimus: sužinoti savo kraujospūdį, širdies susitraukimo dažnį, gliukozės koncentraciją kraujyje, atlikti kūno sudėties ir kraujagyslių standumo tyrimą, bei 6 minučių ėjimo testą. Susidomėjusiems centro lainkytojams buvo aiškinama, kokia tai liga – širdies nepakankamumas, kaip atpažinti jos simptomus ir laiku kreiptis pagalbos.

Tyrimų rezultatai – nedžiugina

Maždaug 30 proc. renginio dalyvių buvo nustatytas padidintas kraujospūdis (daugiau nei 140/90 mmHg), tarp jų buvo ir labai jaunų žmonių iki 30 metų. Daugiau nei pusei dalyvių nustatytas per didelis kūno masės indeksas ir perteklinis riebalų kiekis kūno sudėtyje, o beveik 75 proc. – kraujagyslių biologinis amžius buvo didesnis nei jų tikrasis amžius.

Kraujagyslių biologinis amžius buvo nustatomas atliekant pulsinės bangos tyrimą, kuris leidžia laiku pastebėti kraujagyslių sienelių pokyčius, o gydytojui nustatyti diagnozę, būsimųjų įvykių riziką ir paskirti reikiamą prevencinį gydymą. Kraujagyslės natūraliai kinta su amžiumi, tačiau kai kurių žmonių kraujagyslės sensta greičiau nei kitų.

Nei vienam renginio dalyviui nebuvo nustatytas padidintas gliukozės kiekis. Daugeliui renginio dalyvių, atlikus tyrimus, buvo patarta apsilankyti pas medikus ir išsitirti papildomai.

Šiemet jau šeštą kartą Lietuvos kardiologų draugijos (LKD) Širdies nepakankamumo darbo grupės organizuotame renginyje dalyvavo per 200 žmonių. „Nuo pat pradžių sulaukėme didelio susidomėjimo. Mus, medikus, nepaprastai džiugina,  kad savo sveikata domisi ir apie jos būklę sužinoti nori tiek senjorai, tiek jaunimas“, – pasakoja Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos valdybos narė, VUL Santaros klinikų prof. Jelena Čelutkienė.

LKD Širdies nepakankamumo darbo grupė, kurios švietėjiškas darbas skleidžiant plačioje visuomenėje žinias apie efektyvią širdies nepakankamumo profilaktiką ir ankstyvą ligos atpažinimą, Europos pacientų priežiūros standartų praktinis įgyvendinimas Lietuvos gydymo įstaigose, algoritmų ruošimas, gydytojų ir slaugytojų tobulinimas ir pan. Europos Širdies nepakankamumo asociacijos šiemet buvo įvertintas Aukso taure.

Gydymas – brangus

Sergančiųjų širdies nepakankamumu skaičius didėja visose amžiaus grupėse, dažniau ši liga diagnozuojama moterims nei vyrams. Valstybinių ligonių kasų prie Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, per praėjusius metus užfiksuota daugiau nei 500 tūkst. apsilankymų pas šeimos gydytojus dėl širdies nepakankamumo ir hipertenzinių ligų su širdies nepakankamumu. Dėl šių diagnozių per praėjusius metus gydytojai specialistai suteikė beveik 41 tūkst. konsultacijų; buvo suteikta ir beveik 44 tūkst. specializuotų ambulatorinių, dienos stacionaro, stebėjimo paslaugų bei brangiųjų tyrimų ir procedūrų. Šeimos gydytojų konsultacijoms dėl širdies nepakankamumo per praėjusius metus buvo išleista beveik 6 mln., gydytojų specialistų konsultacijoms – beveik 800 tūkst., o specializuotų ambulatorinių, dienos stacionaro, stebėjimo paslaugų bei brangiųjų tyrimų ir procedūroms – beveik 1 mln. eurų. Stacionarinių paslaugų per praėjusius metus buvo suteikta už 23,6 mln. eurų.

Sunkiausia būklė yra pacientų, kurie patenka į ligoninę dėl širdies nepakankamumo. Statistika rodo, kad beveik 40 proc. jų miršta per vienerius metus nuo patekimo į ligoninę. „Tai itin didelis skaičius. Labai mažai yra ligų, kur hospitalinis mirštamumas siektų 10-17 procentų. Lietuvos Higienos instituto duomenimis, šis letalumo rodiklis ženkiai išaugo per pastaruosius 10 m., kas rodo, kad susiduriame su vis sunkesniais pacientais ir sudėtingesniu gydymu. Jei pacientams skiriamas gairių rekomenduojamas gydymas, ir jie išmoksta tinkamai savimi rūpintis, tai išgyvenamumo rodikliai gerėja. Todėl pacientų švietimas yra būtina terapinės ,sėkmės dalis – pastebi prof. J. Čelutkienė. – Jau daugiau nei 2 metai yra žinoma apie medikamentą, kuris sukėlė tikrą proveržį gydant širdies nepakankamumą, deja, kol kas jis nėra prieinamas Lietuvoje, nors daugelyje šalių pacientai jį jau vartoja ir mes galime tik su pavydu stebėti tų šalių gydymo rezultatus“.

Atidaryti specializuoti kabinetai

Praėjusius metus Lietuvoje galima vadinti proveržio, gydant širdies nepakankamumą, metais, nes buvo atidaryti pirmieji kabinetai, kuriuose dirbanti kardiologo ir slaugytojo komanda teikia specializuotas paslaugas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu. Šiuose kabinetuose gali apsilankyti ir su medikais pasikonsultuoti žmonės, kurie metų bėgyje dėl šios ligos gulėjo ligoninėje.

Per praėjusius metus buvo atidaryti 7 specializuoti širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose buvo konsultuoti 157 pacientai. Planuojama, kad ateityje šalyje veiks 29 tokie kabinetai.

Lietuvoje, pradėjus kurti specializuotus kabinetus pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, iškilo būtinybė paruošti kardiologus ir slaugytojus, kurie specializuotųsi dirbdami su širdies nepakankamumu sergančiais pacientais. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas organizavo dviejų mėnesių trukmės kursus slaugytojams ir dviejų savaičių – gydytojams kardiologams. Juos baigė 20 gydytojų ir 27 slaugytojai, planuojama, kad šiemet bus apmokyta dar 10 gydytojų ir slaugytojų.

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.