LT EN
Sausio 23 d., KETVIRTADIENIS
ŽEMĖLAPIS

Žiedadulkes ir kitus alergenus prisijaukinti sunku, bet įmanoma

2014 12 04

Žiedadulkėms alergiški žmonės lengviau atsikvepia šaltuoju sezonu. Tačiau daugelio kitų alergijų puolimas žiemą netgi sustiprėja. VUL Santariškių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro docentė-konsultantė, medicinos daktarė Audra Blažienė primena, kad daugelis alergija sergančių pacientų galėtų gydytis imunoterapijos metodu. Šį Lietuvoje dar nelabai populiarų metodą taikyti žiedadulkėms jautriems žmonėms būtų galima pritaikyti kaip tik žiemą. Apie tai – aktualiame interviu su gydytoja.

Ar žiema yra geras metas alergijomis sergantiems žmonėms ir kodėl?

Taip sakyti negalėtume pirmiausia dėl to, kad alergiją žmonėms sukelia labai įvairūs provokuojantys veiksniai. Alerginėmis ligomis žmonės serga, šios ligos paūmėja net ir žiemos laikotarpiu. Be to, visi alergiški žmonės yra daug jautresni įvairiausioms, taip pat ir virusinėms, infekcijoms. Taip yra dėl to, kad jų gleivinės, ypač – kvėpavimo takų gleivinės, yra žymiai jautresnės dėl nuolatinio uždegiminio proceso jose. Todėl tie, kurie alergiški, yra linkę dažniau ir ilgiau sirgti įvairiomis kvėpavimo takų infekcijomis. Be to, žiemą taip pat netrūksta provokacinių alerginių veiksnių. Juolab, kad daugybė žmonių yra alergiški buitiniams alergenams – pirmiausia, namų dulkių erkėms ar tarakonams, taip pat šunų, kačių, triušių ir kitų namuose laikomų gyvūnų epidermiui. Žiemos laikotarpiu žmonės žymiai daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, todėl šie alergenai žiemos laikotarpiu turi daugiau įtakos jų sveikatai.

Teigiama, kad chroniškų ar dažnai pasikartojančių viduriniosios ausies uždegimų, sinusitų, gerklės skausmų priežastys gali būti ne virusai ar bakterijos, o tiesiog įvairūs dirginantys alergenai. Kaip atskirti šiuos panašius negalavimus ir kokių imtis priemonių?

Žiemą panašūs simptomai iš tiesų gali būti dažniau susiję su virusinėmis infekcijomis, tačiau jeigu šie negalavimai užtrunka gana ilgai ar dažniau kartojasi, o dar jei alergijos simptomus žmogus patiria ir vasarą, reikia pasvarstyti, ar tai nėra alergija, ir kreiptis į alergologą. Paprastai atskirti šiuos simptomus nėra lengva. Vienas iš alerginių susirgimų požymių – jie retai susiję su pakilusia temperatūra. Ilgesnė negalavimo trukmė, kai uždegimas nėra pūlingas, irgi gali tapti prielaida įtarti alergiją. Vidurinės ausies uždegimas, sinusitas – tai dažniausiai jau komplikacijos.

Ar tiesa, kad kai kurias organizmo reakcijas sukelia alergija šalčiui? Kai kas sako, kad tokia alergija – neegzistuoja, o kaip iš tiesų?

Taip, tikrai egzistuoja susirgimas, vadinamas šalčio dilgėline. Tiesa, kai kurie žmonės alergija pavadina ir šalto oro sukeltas nuožvarbas, bet tai dar ne alergija. Tuo tarpu šalčio dilgėlinę, kuri dažniausia pasireiškia odos dilgėliniu bėrimu, sukelia šaltis. Kartais gali patinti oda ar net išsivystyti angiodema (giliųjų odos sluoksnių, poodžio patinimas, padidėjus kraujagyslių pralaidumui). Tokie žmonės šalčio dilgėlinės simptomus jaučia ir vasarą, ypač išsimaudę atviruose vandens telkiniuose, esant didesniems oro ir vandens temperatūros skirtumams. Tokie ligoniai siunčiami konsultuotis pas gydytoją alergologą, jis skiria specialius tyrimus, kad būtų nustatyta, ar tai tikrai yra šalčio dilgėlinė. Šių dilgėlinių, be to, gali būti ir pirminių, ir antrinių, tad visais atvejais reikalinga ištirti.

Žiema – laikotarpis, kai alergiški žiedadulkėms žmonės pailsi – jų nekankina šienligė ir panašūs alerginiai negalavimai. Bet gal žiemos sezonu tokie pacientai gali kaip nors pasiruošti pavasariui, kad žydėjimas jų neužkluptų netikėtai?

Gal nereikėtų to vadinti pasiruošimu. Tačiau alerginėmis ligomis sergantiems žmonėms, ypač tiems, kurie alergiški žiedadulkėms, rudenį ir žiemą būtų pravartu žinoti ar prisiminti, kad yra specialus gydymo būdas, vadinamas alergenų specifine imunoterapija. Esant įsijautrinimui žiedadulkėms, tokį gydymą galima pradėti ligos remisijos periodu – tada, kai nejaučiama ligos simptomų. Jei žmonės alergiški medžių žiedadulkėms, šį gydymą rekomenduojama pradėti rudenį. Pievų žolių, kiečių žiedadulkėms alergiški asmenys tokį gydymą galėtų pradėti truputį vėliau – žiemos laikotarpiu. Iki žydėjimo periodo pradžios turi būti pasiekta gydomoji dozė. Gydymas gali būti skiriamas prieš sezoną ar būti ilgalaikis – tęsiamas ištisus metus. Alergenų specifinės imunoterapijos trukmė – 3–5 metai. Šiuo gydymu pasiekiama gerų rezultatų – ilgalaikių ligos remisijų arba pacientas visai išgyja nuo alergijos. Toks ryškus pagerėjimas ar išgijimas pastebimas daugiau nei 80 procentų atvejų.

Kas vyksta alergiško žmogaus organizme, taikant šį metodą?

Tai pats natūraliausias gydymo metodas. Pacientas mažomis dozėmis gauna tą patį alergeną, kuriam jis yra įsijautrinęs. Tokiu būdu sukeliama organizmo tolerancija alergenui: žmogaus organizmo imuninė sistema įpranta nebereaguoti į alergeną kaip į ką nors svetimą. Žmogaus organizmas įpratinamas, sukeliant pokyčius organizmo imuninėje sistemoje. Tai labai geras metodas, kurį gali parinkti gydytojai alergologai. Laikantis reikalavimų, jis nesukelia jokių komplikacijų. Tik labai gaila, kad Lietuvoje jis nėra itin populiarus. Gydytojai alergologai, pas kuriuos nukreipiamas pacientas, tokį metodą visada pasiūlo. Deja, apie jį mažai žino kitų specialybių gydytojai.

Ar dar ne per vėlu pradėti šiuo metodu gydytis medžių žiedadulkių sukeliamą alergiją?

Šį mėnesį ir dar sausio pradžioje tikrai būtų galima pradėti alergenų specifinę imunoterapiją. Gydymą po liežuviu skiriamais preparatais galima pradėti ir vėliau. Kada ir kokį gydymą skirti, geriausia nuspręs alergologas – niekada nevėlu kreiptis pagalbos. Be to, alergenų specifinė imunoterapija skiriama ne tik žiedadulkėms alergiškiems pacientams, bet ir tiems, kurie įsijautrinę namų dulkių erkėms, kačių ir šunų alergenams. Organizmą galima prie šių alergenų pripratinti.

 

Daugiau apie alergijos gydymą imunoterapija: http://www.imunoterapija.lt/

NAUJIENŲ PRENUMERATA


Užpildykite raudonai pažymėtus laukus
Naujienų prenumerata užregistruota.